Apie mus
„Idavang“ istorija prasidėjo 1999 metais, kuomet įmonės steigėjai, įvertinę deficitines Rytų Europos rinkas, Lietuvoje įkūrė pirmąją fermą. Per kelerius metus „Idavang“, iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje veikusi „Saerimner" vardu, tapo didžiausiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse.
Plačiau
Apie mus
„Idavang“ istorija prasidėjo 1999 metais, kuomet įmonės steigėjai, įvertinę deficitines Rytų Europos rinkas, Lietuvoje įkūrė pirmąją fermą. Per kelerius metus „Idavang“, iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje veikusi „Saerimner" vardu, tapo didžiausiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse.
2011 m. Pasaulio bankui priklausanti Tarptautinė finansų korporacija įsigijo 20 proc. „Idavang“ valdančio Danijos holdingo „Idavang A/S“ akcijų. Pasaulio bankas investuoja tik į jo griežtus aplinkosauginius, socialinės atsakomybės, gyvūnų gerovės ir finansinio stabilumo reikalavimus atitinkančius verslus, taigi ši investicija rodo jo pasitikėjimą „Idavang A/S“ įmonių veiklos pažangumu. Gautas lėšas „Idavang A/S“ naudoja verslo plėtrai Rusijoje.
Šiandien kartu su susijusiomis įmonėmis dvylika ūkių valdanti „Idavang“ nuo pat pirmųjų veiklos dienų vadovaujasi nuostata, jog sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Aplinkosauga, pagarba aplinkinėms bendruomenės bei įmonės darbuotojams, aukšta auginamos produkcijos kokybė, skaidrumu ir pasitikėjimu grindžiami santykiai – tai pamatinės vertybės, lemiančios kiekvieną kompanijos sprendimą.
Plačiau su "Idavang" veikla ir pasiekimais galima susipažinti 2017 m. metinėje ataskaitoje.
Skaniausius kiaulienos patiekalus įmanoma pagaminti tik iš geriausios mėsos. Todėl padedami dviejų puikių virtuvės šefų 2014 m. ir 2015 m. išleidome kiaulienos patiekalų receptų knygas, kurios nemokamai pasiekiamos visiems norintiems.
Receptų knyga: KIAULIENA: originalūs receptai ir virtuvės paslaptys
Receptų knyga: KIAULIENA: gardžiausi pasaulio virtuvių patiekalai
Įmonių grupė
Lietuvoje kiaulių auginimo veiklą ir jos aptarnavimą „Idavang” grupė vykdo per tris įmones:
Plačiau
Lietuvoje kiaulių auginimo veiklą ir jos aptarnavimą „Idavang” grupė vykdo per keturias įmones:
- UAB „Idavang“, valdančią 7 kiaulininkystės kompleksus,
- UAB „Idavang Kepaliai”, valdančią 3 kiaulininkystės kompleksus,
- UAB „Idavang Pasodėlė”, valdančią 1 kiaulininkystės kompleksą bei 1 kuilių fermą.
Šias įmones valdo Danijos „Idavang“ įmonių grupė. 1999-2011 ji Lietuvoje investavo 195 milijonų litų.
„Idavang“ taip pat valdo įmones Rusijoje. Čia veikla vykdoma dvejose fermose: „Idavang Agro”, esančioje Leningrado srityje, ir „Idavang”, esančioje Pskovo regione. Šiuo metu veiklai ruošiamas ir „Luga” kompleksas Leningrado rajone. Rusijoje kompanija taip pat augina ir pašarus - įmonės žemdirbystės laukai plyti tame Leningrado ir Pskovo regionuose.
Apsilankykite
Galerija
Pasigrožėkite mūsų fermomis iš paukščio skrydžio!
Kultūra ir vertybės
IDAVANG įmonių grupės kultūra remiasi giliomis verslo vertybėmis. Nuolatinis siekis veikti efektyviau, siekti daugiau ir nustatyti aukščiausius standartus yra visų IDAVANG grupės įmonių siekis. Savo veiklą ir bendradarbiavimą grupės viduje ir su partneriais grindžiame pamatinėmis kompanijos vertybėmis:
Vizija ir misija
Mūsų vizija:
Mūsų vizija – pasiekti ir išlaikyti aukščiausią kiaulių auginimo kokybę, griežtai laikantis etikos ir aplinkosaugos standartų.
Mūsų misija:
Mūsų misija – būti pirmaujančiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse ir šiaurės vakarų Rusijoje, žinomu dėl aukštos kokybės kiaulių, kurios auginamos laikantis aukščiausių etikos ir aplinkosaugos standartų.
Siekiame būti svarbiu ir patikimu savo klientų partneriu, aktyviu, geranorišku aplinkinių bendruomenių nariu, darbdaviu, sukuriančiu įdomią ir patrauklią darbo aplinką, suteikiančiu galimybes tobulinti asmeninius ir profesinius gebėjimus, siūlančiu sąlygas siekti karjeros.
Akcininkai ir vadovai
80 proc. „Idavang A/S“ įmonių grupės akcijų priklauso „Jast Holding A/S“.
Daugiau
Akcininkai ir vadovai
IDAVANG įmonių grupę valdo stiprūs partneriai.
Valdyba
Valdybos pirmininkas Claus Baltsersen
Valdybos narys Michael Henriksen
Valdybos narys Tatyana Sharygina
Vadovai
Claus Baltsersen, IDAVANG įmonių grupės vykdantysis direktorius
Saulius Leonavičius, generalinis direktorius
Lars Christiansen, IDAVANG įmonių grupės veiklos direktorius
Tadas Palubinskas, aplinkosaugos skyriaus direktorius
Darius Makauskis, IDAVANG įmonių grupės personalo vadovas
Klaus Jorgensen, aptarnavimo skyriaus vadovas
Audrius Skučas, IDAVANG grupės verslo vystymo direktorius
Marijus Klevas, IDAVANG grupės komercijos ir logistikos direktorius
Renatas Nedzinskas, vyriausiasis veterinarijos gydytojas
Vytautas Karalius, finansų vadovas
Grūdų supirkėjai
Grūdus per partnerius įsigijame iš Lietuvos ūkininkų. Kasmet nuperkame apie 130 tūkst. tonų grūdų.
Klientai
Mūsų klientai yra mėsos perdirbimo įmonės su skerdyklomis: „Utenos mėsa“, „Krekenavos agrofirma“, „Agrovet“, „Rivona“, „Klaipėdos mėsinė“, kitos skerdyklos.
Rinkos
„Idavang” orientuojasi į Lietuvos rinką: apie 60 proc. savo produkcijos realizuojame Lietuvoje, apie 40 proc. - eksportuojame į užsienio šalis.
Pagrindiniai rodikliai
Kiekvienai metais Idavang parengia duomenis apie savo metinius rodiklius. Ataskaitas galite apžvelgti čia
Daugiau
Pagrindiniai rodikliai
Plėtra
Nuo pat 1999 m. IDAVANG siekia darnios plėtros. Per ilgus veiklos metus kompanija plėtėsi įsigydama senas, apleistas tarybines...
Daugiau
Nuo pat 1999 m. „Idavang“ siekia darnios plėtros. Per ilgus veiklos metus kompanija plėtėsi įsigydama senas, apleistas tarybines fermas arba jau veikiančius kiaulių kompleksus, kurdama naujas darbo vietas ir į Lietuvą atveždama
geriausias pasaulines kiaulininkystės
ir aplinkosaugines praktikas.
Paspauskite ant žemiau esančios laiko
juostos, rodančios kompanijos vystymąsi
ir ateities planus.
Lithuania
Pigs
Russia
Pigs
Ha
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
Produkcija
„Idavang“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios skiria ypatingą dėmesį savo produkcijos kokybei. Specialios gyvūnų auginimo sąlygos ir subalansuota mityba užtikrina itin aukštą produkcijos kokybę.
Produkcija
„Idavang“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios skiria ypatingą dėmesį savo produkcijos kokybei. Specialios gyvūnų auginimo sąlygos ir subalansuota mityba užtikrina itin aukštą produkcijos kokybę. Mėsa būna neriebi – būtent tokia, kokios paklausa šiandieninėje mėsos rinkoje yra didžiausia. Produkcijos kokybė ir sudėtis atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus bei standartus.
Pašarai
Pašarai – pagrindinis gyvulių sveikatą ir gerovę lemiantis veiksnys, ypač svarbus dėl jų mėsos saugumo bei kokybės daromos įtakos žmogaus mitybai. Todėl „Idavang“ subalansuotą gyvūnų dietą užtikrina teikdama jiems tik aukščiausios kokybės pašarus: kviečius, miežius ir soją.
Pašarai – pagrindinis gyvulių sveikatą ir gerovę lemiantis veiksnys, ypač svarbus dėl jų mėsos saugumo bei kokybės daromos įtakos žmogaus mitybai. Todėl „Idavang“ subalansuotą gyvūnų dietą užtikrina teikdama jiems tik aukščiausios kokybės pašarus: kviečius, miežius ir soją.
Teikiame pirmenybę vietinėms žaliavoms, nes taip išvengiame bereikalingo transportavimo. Kad galėtume užtikrinti aukščiausią kokybę, pašarus ruošiame kiekvienoje fermoje – tokiu būdu stebime ir kontroliuojame visas žaliavas. Prieš patekdami į malūną, pašarai griežtai patikrinami. Visi komponentai analizuojami, todėl mūsų dietologai paruošia puikiai subalansuotus receptus kiaulėms.
Gamybos procesas
Grūdų atvežimas
Kiekvieną dieną sunkvežimiai į fermą pristato pašaro komponentus, iš kurių vietos malūne gaminami pašarai.
Įsigydami pašarus „Idavang" bendradarbiauja su grūdų tiekėjais, patikimais pardavėjais ir stambesniais gamintojais. Pirmenybę teikiame vietinėms žaliavoms - taip taupome transportavimo išlaidas.
Žaliavų iškrovimas
Pristatytos grūdinės žaliavos iškraunamos į elevatorius. Pašarų papildai, pavyzdžiui, vitaminų ir mineralų mišiniai, pieno milteliai, yra pristatomi supakuoti maišuose. Jie saugomi specialiame sandėlyje.
Grūdų talpyklos
Grūdai yra saugomi specialiose talpyklose. Priklausmai nuo ūkio, jose galima laikyti iki keliolikos tūkstančių tonų grūdų.
Malūnas
„Idavang" subalansuotą gyvūnų mitybąužtikrina teikdama jiems tik aukščiausios kokybės pašarus, pagamintus iš nuosavame malūne sumaltų kviečių, miežių ir sojos. Visipašarų receptai kontroliuojami patyrusiųgyvūnų mitybos specialistų iš Danijos.
Pašarų ruošimo vieta
Automatizuota, kompiuteriu reguliuojama šėrimo sistema leidžia automatiškai paruošti skirtingus pašarus, tinkamus skirtingo amžiaus gyvūnams. Automatinė sistema taip pat nustato ir prižiūri šėrimo sistemos veiklą.
Automatizuotos šėrimo ir girdymo linijos
Pašaras ir vanduo kiaulėms tiekiamas specialiomis linijomis. Jos užtikrina, kad gyvūnai visada turėtų tinkamos kokybėsvandens ir laiku gautų reikalingą kokybiško pašaro kiekį.
Ventiliacija
Visoje fermoje yra įrengta reguliariai prižiūrima ventiliacijos sistema, užtikrinanti šviežio oro patekimą į patalpas ir reguliuojama atsižvelgiant į oro temperatūrą.
Apsauga nuo ligų
Kad į fermą nepatektų jokie ligų sukėlėjai iš kitur ir kiaulės būtų apsaugotos nuo ligų, visi fermos darbuotojai ir svečiai turi laikytis patekimo į fermą taisyklių: paskutines 48 val. prieš patekdami į fermą jie negali būti lankęsi kitame kiaulių ūkyje ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių.
Persirengimo kambariai ir dušai
Fermos darbuotojai ir svečiai, prieš patekdami į ūkinius pastatus, nusiprausia administracinėse patalpose įrengtuose dušuose ir apsirengia darbo rūbais. Papildomai apsaugai prieš įeinant ar išeinant į dušų patalpas, yra pereinamas dezinfekcinis kilimėlis.
Koridorius
Ūkiuose esantis koridorius, jungiantis administracinius ir ūkinius pastatus, yra prevencinė priemonė, apsauganti gyvūnus nuo infekcinių ligų. Darbuotojai, nusiprausę ir persirengę administracinėse patalpose, į fermas patenka per koridorių, taip išvengdami sąlyčio su aplinka.
Sėklinimo skyrius
Pagrindinis mūsų prioritetas yra kokybė. Todėl pasirinkome auginti daniškų veislių kiaules, pasižyminčias puikiomis genetinėmis savybėmis ir sveikata – jorkšyrus, landrasus irdiurokus.
Mūsų ūkiuose kiaulaitės ir paršavedės sėklinamos.
Kuiliai
Spermos davėjai yra bandos kuiliai. Iš vieno kuilio sperma imama ne dažniau, nei kartą per savaitę. Patys bandos kuiliai taip pat yra veisiami fermoje.
Laboratorija
Laboratorijoje yra ruošiama sperma, skirtakiaulaičių ir paršavedžių sėklinimui. Ūkyjesperma ruošiama laikantis biosaugos reikalavimų.
Paršavedės
Praėjus keturioms savaitėms nuo apvaisinimo kiaulaitės ir paršavedės rūšiuojamos pagal dydį ir pervaromos į grupiniam laikymui skirtus gardus. Čia jos bus 11 savaičių.
Paršavimosi skyrius
Visas paršavimosi procesas fiksuojamas naudojant specialią paršiavimosi kontrolės schemą ir yra nuolatos prižiūrimas. Pogimimo paršeliai sugrupuojami.
Pirmas dvi paras po gimimo, paršeliai po 15-20 minučių 5 kartus per dieną uždaromi į specialiai jiems įrengtą vietą, kur palaikoma 33 ºC temperatūra.
Atjunkytų paršelių skyrius
Perkeliant apie 7 kg sveriančius paršiukus į atjunkytų paršelių skyrių, registruojamas paršelių skaičius ir jų svoris. Jiems augant, bent kartą per dieną patikrinama paršiukų sveikatos būklė. Čia palaikoma 30 laipsnių temperatūra, kuri palaipsniui mažinama iki 20.
Penimos kiaulės
Penimos kiaulės taip pat turi žaisliukų savo garduose. Joms nuolatos palaikoma tinkama oro temperatūra bei apšvietimas. Fermoje laikomasi aukštų higienos ir sanitarijos standartų, o gyvūnų gerovės sąlygų laikymasis atsakingų institucijų tikrinamas reguliariai.
Kiaulių pakrovimas ir išvežimas
Fermoje išskiriamos ir pažymimos dviejų kategorijų kiaulės: sveriančios nuo 98 iki 102 kg ir 103 kg ir daugiau. Pardavimui tinkamas vidutinis kiaulės svoris turi būti apie 105 kg. Nuo gimimo iki tokio dydžio gyvūnas užauga per apytiksliai 6 mėnesius.
Frakcionavimas
Daugelis mūsų fermų yra aprūpintos moderniu mėšlo frakcionavimo įrenginiu, kuris mechaniškai atskiria kietą mėšlo dalį, toliau laikomą angare, ir srutas, kurios požeminėmis trasomis suteka į lagūnas. Visas mėšlas naudojamas kaip trąša. Yra galimybė kietą mėšlo dalį panaudoti kieto kuro ar biodujų gamyboje.
Dengtos lagūnos
Visuose „Idavang" ūkiuose srutos yra tvarkomos pagal 2014 m. įsigaliojančius Europos Sąjungos reikalavimus lagūnoms.
Tokios lagūnos nuo srutų ir kvapų patekimo į aplinką apsaugo aplinką ir gruntinius vandenis.
Lagūnų dugnas išklotas specialia dviejų sluoksnių plėvele.
Katilinė
Dauguma mūsų fermų yra apšildomos viena draugiškiausių aplinkai technologijų – šiaudų katiline. Šiaudus katilinės apšildymui gauname iš vietinių ūkininkų, o proceso metu susidarę pelenai maišomi su mėšlu ir naudojami kaip vertinga trąša.
Organinės trąšos
Auginant kiaules susidaro didelis srutų, kurios gali būti panaudotos žemės ūkyje kaip organinės trąšos, kiekis.
Mūsų aplinkosaugos komanda rūpinasi tuo, kad organinės trąšos pasiektų ūkininkus.
Auginant kiaules susidaro didelis srutų, kurios gali būti panaudotos žemės ūkyje kaip organinės trąšos, kiekis.
Mūsų aplinkosaugos komanda rūpinasi tuo, kad organinės trąšos pasiektų ūkininkus.
Norėdami sužinoti išsamią informaciją apie organinių trąšų panaudojimo galimybes be aplinkosauginius aspektus, spauskite čia.
Gyvūnų gerovė
Etiškas elgesys su gyvūnais yra viena pamatinių „Idavang“ vertybių. Dirbame remdamiesi teisingumo ir skaidrumo kriterijais, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais gyvūnų gerovę. Nuolatos peržiūrime ir vertiname savo veiklą, kad užtikrintume aukščiausio lygio gyvūnų gerovę ir produkcijos efektyvumą.
Gyvūnų gerovė
Etiškas elgesys su gyvūnais yra viena pamatinių „Idavang“ vertybių. Dirbame remdamiesi teisingumo ir skaidrumo kriterijais, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais gyvūnų gerovę. Nuolatos peržiūrime ir vertiname savo veiklą, kad užtikrintume aukščiausio lygio gyvūnų gerovę ir produkcijos efektyvumą. Remiamės 5 principais, garantuojančiais gyvūnų ir jais besirūpinančių žmonių sveikatą ir gerovę:
- Saugi ir su kitais etikos principais suderinta aplinka;
- Higiena;
- Subalansuota mityba;
- Kvalifikuota priežiūra;
- Saugus transportavimas.
Laikydamiesi šių principų mes užtikriname gyvūnų gerovę. Geras elgesys su gyvūnais ir tinkamos jų laikymo sąlygos yra mūsų kultūros ir pažangos atspindys.
Atsisiųskite „Idavang” Gyvūnų gerovės politiką.
Biosauga
Ypatingą dėmesį "Idavang" skiria biosaugai. Saugodamasi galimo afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimo į patalpas, kuriose auginamos kiaulės, "Idavang" dar labiau sustiprino biosaugos priemones visuose įmonės padaliniuose.
Ypatingą dėmesį "Idavang" skiria biosaugai. Saugodamasi galimo afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimo į patalpas, kuriose auginamos kiaulės, "Idavang" dar labiau sustiprino biosaugos priemones visuose įmonės padaliniuose.
Šiltuoju metų laiku ant ventiliacijos angų dedami nuo vabzdžių saugantys tinkeliai, o iš kompleksų kiaules gabenančiam transportui neleidžiama įvažiuoti į įmonės teritoriją – kiaulės prie išorinės komplekso tvoros perkraunamos per buferinę rampą. Kompleksai aptverti triguba tvora, o į teritoriją patekti galima tik perėjus per specialų konteinerį, kuriame būtina pasikeisti batus ir dezinfekuoti visus į teritoriją patenkančius drabužius ir daiktus. Įvestos ir kitos papildomos biosaugos priemonės.
Plačiau apie IDAVANG padaliniuose taikomas biosaugos priemones žiūrėkite čia.
D.U.K.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kiaulininkystės sektorių:
Dažniausiai užduodami klausimai apie kiaulininkystės sektorių:
- Jeigu kaime kiaulės paprastai auginamos 9-10 mėnesių, kodėl Lietuvoje veikiančiose fermose jos užauga vos per 6-7 mėnesius?
- Ar antibiotikai ir kiti medikamentai kiaulininkystės ūkiuose naudojami kiaulių auginimui paspartinti ir jų priesvoriui didinti?
- Kaip kiaulininkystės ūkiuose apsisaugoma nuo pavojingų ligų pernešimo, juk fermose dirbantys žmonės turi kontaktą su išore?
- Ar tiesa, kad kiaulininkystės ūkiuose ne visada atsižvelgiama į gyvūnų gerovės reikalavimus, o augintojams nerūpi, kaip fermoje jaučiasi gyvūnas?
- Kokiu pašaru maitinamos fermų kiaulės ir iš kur jis atkeliauja?
- Neretai manoma, kad kiaulės – „nešvarūs“ gyvūnai. Kaip fermose palaikoma švara?
- Kur keliauja gamybiniame procese kiaulių auginimo ūkiuose susidarančios atliekos, tokios kaip mėšlas?
- Ar kiaulių mėšlas – naudinga trąša?
- Ar tiesa, kad kiaulininkystės kompleksai kelia vis didesnį pavojų aplinkai?
- Kodėl kiaulininkystės sektorius yra naudingas Lietuvai?
- Neretai teigiama, kad kiauliena – riebiausia mėsa. Ar sveika valgyti kiaulieną, ar geriau ją pakeisti kitomis mėsos rūšimis?
- Ar tiesa, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, auginama labai daug kiaulių?
- Kodėl į fermas taip sunku patekti pasižvalgyti, kad net atrodo, jog jos specialiai saugomos nuo pašalinių akių?
Jeigu kaime kiaulės paprastai auginamos 9-10 mėnesių, kodėl Lietuvoje veikiančiose fermose jos užauga vos per 6-7 mėnesius?
Kiaulės ūkiuose paprastai yra auginamos iki 105 kg svorio, kadangi skerdyklos yra pritaikytos tam tikro svorio mėsos apdorojimui. 105 kg vadinama „liesa kiaulė“ yra žymiai smulkesnė, nei auginama kaime – čia ji auginama beveik metus ir todėl užauga iki 200-250 kg.
Kiaulininkystės ūkiuose iki pardavimui tinkamo svorio – 105 kg – paršelis užauga per 6-7 mėnesius, o ne 3-4 mėnesius, kaip neretai klaidingai manoma.
Jeigu kiaulė reikiamo svorio per tokį laiką nepriauga, vadinasi, ji buvo auginama gyvūnų gerovės normų neatitinkančiose sąlygose.
Ar antibiotikai ir kiti medikamentai kiaulininkystės ūkiuose naudojami kiaulių auginimui paspartinti ir jų priesvoriui didinti?
Antibiotikai kiaulininkystės sektoriuje nėra naudojami kaip pašaro dalis auginimui paspartinti. Esant poreikiui jie gali būti naudojami tik kiaulių gydymui. Kiaulės, kaip ir žmonės, kartais suserga, o kartais susižeidžia. Tokiu atveju ligoti gyvūnai atskiriami į atskirą gardą. Priklausomai nuo ligos, gydymui gali būti naudojami antimikrobiniai bei nuskausminamieji vaistai – lygiai taip pat, kaip ir gydant žmones.
Tačiau gydyti gyvūnai jokiu būdu nekeliauja į skerdyklą tol, kol nepasibaigė periodas, per kurį iš organizmo pasišalina medikamentų likučiai. Kiaulieną skerdyklose atidžiai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – jeigu kiaulienoje būtų atrasta antibiotikų ar kitų neleistinų medžiagų pėdsakų, tokia skerdiena vartotojų nepasiektų.
Kiaulių eksportas į Rusiją šiuo metu uždraustas, tačiau jei antibiotikų Lietuvos kiaulių mėsoje aptiktų Rusijos tarnybos, eksportas iš tokio ūkio būtų kaipmat uždarytas. Tai reikštų didžiulius nuostolius Lietuvoje kiaules auginantiems ūkiams, kuriems Rusija yra svarbiausia eksporto partnerė. Todėl suprantama, kad jokie kiaulių augintojai nerizikuoja savo verslu be reikalo naudodami vaistų.
Kaip kiaulininkystės ūkiuose apsisaugoma nuo pavojingų ligų pernešimo, juk fermose dirbantys žmonės turi kontaktą su išore?
Kiaulininkystės ūkiuose griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų: visas į kiaulių komplekso teritoriją patenkantis transportas ir lankytojai yra registruojami; fermose dirbantys darbuotojai savo asmeniniuose ūkiuose kiaulių auginti negali, jie taip pat nesilanko ir kituose ūkiuose, kur auginamos kiaulės.
Prieš patenkant į kiaulių auginimo patalpas, tiek darbuotojai, tiek lankytojai privalo nusiprausti duše ir apsirengti specialia apranga. Išeidami jie šią aprangą palieka persirengimo patalpose, tada vėl nusiprausia ir po to apsirengia savo rūbais. Taip apsisaugoma nuo ligų pernešimo.
Ar tiesa, kad kiaulininkystės ūkiuose ne visada atsižvelgiama į gyvūnų gerovės reikalavimus, o augintojams nerūpi, kaip fermoje jaučiasi gyvūnas?
Netiesa. Augintojai patys yra suinteresuoti tinkamomis sąlygomis ūkiuose laikomoms kiaulėms – jeigu kiaulėms nebus sudaromos palankiausios sąlygos, jos jausis prasčiau ir mažės jų produktyvumas.
Be to, Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kiaulininkystės ūkius nuolatos griežtai prižiūri ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi tikrina įvairios institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, visuomenės sveikatos centrai. Periodiškai apsilankantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai užtikrina, kad būtų laikomasi kitų gyvūnų gerovės reikalavimų, pavyzdžiui, suskaičiuoja kiaules ir įsitikina, kad jų nebūtų daugiau, negu leidžia ploto normos.
Gyvūnų gerovės reikalavimai užtikrina, kad kiaulės gautų tik gerai subalansuotą pašarą, susidedantį iš grūdų mišinio, kurio pagrindas yra kviečiai ir miežiai.
Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ir žmonės vartoja vitaminus ir maisto papildus, kiaulių pašaras yra praturtinamas vitaminais bei mikroelementais.
Kadangi pašarai – pagrindinis kiaulių sveikatą ir gerovę lemiantis veiksnys, pirkdami grūdus kiaules auginantys ūkininkai atidžiai tikrina jų kokybę, įvertina, ar grūdai sausi ir švarūs. Lietuvoje auginamos kiaulės beveik visada minta lietuviškais iš vietinių ūkininkų įsigytais grūdais. Subalansuoto pašaro paruošimą ir prieinamumą kiaulėms užtikrina modernios automatizuotos šėrimo sistemos, o per automatines girdyklas kiaulės neribotai geria iš artezinių gręžinių tiekiamą vandenį, kurio kokybė reguliariai tikrinama laboratorijoje.
Iš tiesų kiaulės yra iš prigimties švarą mėgstantys gyvūnai. Papildomai švarai palaikyti valgymo ir tuštinosi zonos yra įrengtos skirtingose gardų pusėse, o tuštinimosi zonos yra su grotelėmis – taip mėšlas neužsilaiko paviršiuje ir iškart patenka į požemines srutų surinkimo sistemas.
Be to, fermose nuolatos valomos grindys, o patalpos papildomai dezinfekuojamos po kiekvieno produkcijos ciklo.
Kur keliauja gamybiniame procese kiaulių auginimo ūkiuose susidarančios atliekos, tokios kaip mėšlas?
Šiuolaikiniai kiaulininkystės ūkiai vykdo griežtas atliekų tvarkymo programas, suderintas su Regioniniais Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentais.
Moderniuose kiaulių auginimo kompleksuose yra įrengtos separavimo sistemos, atskiriančios skystąją mėšlo dalį, kurio kietoji dalis iškart panaudojama kaip trąšos, o skystoji uždaromis trasomis nuteka į lagūnas. Uždarose lagūnose su dvisluoksne danga saugo aplinką nuo amoniako, azoto, šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kvapų. Šiose lagūnose yra saugomas surinktas kiaulių mėšlas, kuris kiekvieną pavasarį ir rudenį juo tręšiami to pageidaujančių ūkininkų laukai.
Kaip atrodo bendrovės atliekų tvarkymo procesas, pamatysite čia.
Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedros docentės Irenos Panekietienės, intensyvios žemdirbystės ūkiai klysta metų metus naudodami tik mineralines trąšas. Anot jos, dėl to dirvožemyje mažėja organinės medžiagos - humuso - ir jis suprastėja. Be to, nenaudojant mėšlo, prastėja dirvožemio struktūra, sutrinka mikroorganizmų veikla, vandens režimas.
Su natūraliu kiaulių mėšlu, kuriuo pakeičiamas laukų tręšimas mineralinėmis trąšomis, į laukus patenka palyginti mažai azoto. Lietuvoje su juo į dirvą patenka net dvidešimt kartų mažiau azoto, nei su mineralinėmis trąšomis, o lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva pagal užteršimą nitratais yra tarp keturių mažiausiai užterštų šalių.
Kiaulininkystės įmonės nuolatos vykdo paviršinio ir požeminio vandens kokybės monitoringą ir atsiskaito Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (RAAD). RAAD savo ruožtu tikrina ūkius dėl vandens užterštumo. Iki šiol padidinto užterštumo nitratais ir kitais cheminiais junginiais nebuvo aptikta.
Bendras kiaulių skaičius Lietuvoje nuo 1991 m. nuolatos mažėja ir nuo 3 mln. sumažėjo iki 900 tūkst. vnt. Todėl tarša niekaip negalėjo padidėti. Per paskutinius 20 metų nebuvo pastatytas nei vienas naujas kiaulininkystės kompleksas.
Vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti kiaulininkystės sektoriuje yra sukuriamos apie penkios darbo vietos. Todėl kiaulininkystės sektorius įdarbina apie 10.000 žmonių. Jis taip pat sukuria apie 0,4 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 40 mln. litų darbo užmokesčio, 13 mln. litų „Sodros“ įmokų, 0,9 mln. litų bedarbių pašalpos, 0,7 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Tačiau šiuo metu tenkiname tik pusę savo šalies kiaulienos poreikio. Norint, kad lietuviai vartotojų tik lietuvišką kiaulieną, reikėtų užauginti dar vieną milijoną kiaulių. Lietuvos ekonomikai tai reikštų dar dvigubai tiek darbo vietų, BVP ir į biudžetą surinktų mokesčių.
Neretai teigiama, kad kiauliena – riebiausia mėsa. Ar sveika valgyti kiaulieną, ar geriau ją pakeisti kitomis mėsos rūšimis?
Jau keturis dešimtmečius moderniuose kiaulininkystės ūkiuose auginamos daugiausiai liesesnės kiaulės: anksčiau kiaulienoje raumenys sudarydavo apie 50 proc. masės, o dabar sudaro ne mažiau kaip 60 proc. Kiaulienos nugarinėje yra vos 2 proc. riebalų, kumpyje – 3-4 proc. riebalų. Vadinasi, liesoje kiaulienoje riebalų yra mažiau nei jautienoje.
Kiaulienos raumenyse cholesterolio kiekis svyruoja tarp 60 ir 70 mg/100g, vadinasi, nėra didesnis nei jautienoje ar paukštienoje, bet mažesnis nei kai kuriuose kituose produktuose.
Kiaulienos riebaluose esantis sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis žmogaus sveikatai yra palankesnis ne tik už šių riebalų rūgščių santykį jautienoje, bet netgi už jų santykį paukštienoje bei triušienoje.
Viena iš pagrindinių kiaulienos sočiųjų riebalų sudedamųjų dalių – stearino rūgštis – yra ne tik labai svarbi gyvybinėms funkcijoms, bet ir nekenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Žmonių sveikatą neigiamai veikiančių trans riebalų rūgščių kiaulienoje taip pat yra mažiau negu daugelyje kitų produktų.
Liesa kiauliena taip pat yra puikus baltymų, B grupės vitaminų, cinko šaltinis.
Palyginti su dažniausiai šiame kontekste „linksniuojamomis” Danija ar Vokietija, Lietuvoje auginama nedaug kiaulių. Pavyzdžiui, panašų žemės ūkio paskirties žemės plotą kaip ir Lietuva turinčioje Danijoje viename hektare užauginama 4.9 kiaulės, Vokietijoje - 1.6, Lietuvoje - tik 0.4 kiaulės.
Kodėl į fermas taip sunku patekti pasižvalgyti, kad net atrodo, jog jos specialiai saugomos nuo pašalinių akių?
Žmonių lankymasis kiaulininkystės ūkiuose yra ribojamas laikantis biosaugos reikalavimų ir saugant fermos gyvūnus nuo galimų ligų, kurių užkratai iš aplinkos galėtų patekti per fermos lankytojus. Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi tokius biosaugos reikalavimus, kurie draudžia lankytis fermose be atsakingo fermos asmens leidimo. Lankytojas, gavęs leidimą, privalo užsiregistruoti lankytojų žurnale. VMVT taip pat nerekomenduoja leisti lankytis fermose tiems lankytojams, kurie buvo užsienyje ir nuo jų atvykimo nepraėjo 48 valandos, taip pat tiems, kurie per pastarąsias 48 valandos lankėsi kitose kiaulių laikymo vietose ar buvo prie laukinių gyvūnų. VMVT reikalavimai taip pat numato, kad į kiaulių auginimo patalpas lankytojai negali nepatekti su savo drabužiais, jose privaloma dėvėti vienkartines apsaugos priemones arba švarius, fermos atsakingo asmens pateiktus drabužius ir batus.
Žmonių lankymasis kiaulininkystės ūkiuose yra ribojamas laikantis biosaugos reikalavimų ir saugant fermos gyvūnus nuo galimų ligų, kurių užkratai iš aplinkos galėtų patekti per fermos lankytojus. Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi tokius biosaugos reikalavimus, kurie draudžia lankytis fermose be atsakingo fermos asmens leidimo. Lankytojas, gavęs leidimą, privalo užsiregistruoti lankytojų žurnale. VMVT taip pat nerekomenduoja leisti lankytis fermose tiems lankytojams, kurie buvo užsienyje ir nuo jų atvykimo nepraėjo 48 valandos, taip pat tiems, kurie per pastarąsias 48 valandos lankėsi kitose kiaulių laikymo vietose ar buvo prie laukinių gyvūnų. VMVT reikalavimai taip pat numato, kad į kiaulių auginimo patalpas lankytojai negali nepatekti su savo drabužiais, jose privaloma dėvėti vienkartines apsaugos priemones arba švarius, fermos atsakingo asmens pateiktus drabužius ir batus.
Aplinkosauga
Nuolat puoselėjame gamtai draugišką ūkininkavimą savo kasdienėje veikloje bei tausojame natūralius gamtos išteklius ateities kartų gerovei. Siekiame sumažinti bet kokį neigiamą mūsų vykdomos veiklos poveikį aplinkai.
Aplinkosaugą „Idavang” kompleksuose prižiūri 40 žmonių komanda.
Be to, savo verslo partneriais „Idavang” pasirenka tas įmones, kurios savo veikloje taip pat taiko aukštus reputacijos, produktų kokybės ir socialinės atsakomybės reikalavimus.
Socialinė atsakomybė
Plačiau
Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Idavang“ laikosi nuostatos, jog sėkmė įmanoma tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Pagarba aplinkai, šalia esančioms bendruomenėms bei įmonės darbuotojams, aukšta auginamos produkcijos kokybė, skaidrumu ir pasitikėjimu grindžiami santykiai – tai pamatinės vertybės, lemiančios kiekvieną kompanijos sprendimą.
Tikime tarpusavio ryšių svarba ir esame įsitikinę, kad palankią darbo aplinką formuoja ir geri santykiai su bendruomenėmis, kuriose veikiame. Todėl šiose bendruomenėse norime būti visuomet laukiamas svečias.
Suprantame, kad mūsų vystomas kiaulių auginimo verslas daro įtaką aplinkai, todėl imamės visų priemonių jai ir joje gyvenantiems žmonėmis bei gyvūnams apsaugoti.
Separavimo sistemos
Plačiau
Pagrindinis aplinkosauginis reikalavimas, susijęs su mūsų produkcija, yra srutų surinkimas ir dirbamų laukų tręšimas jomis.
Iš tvartų surinktas srutas kompanija separuoja - mechaniškai atskiria skystąją jų dalį nuo kieto mėšlo. Tokiu būdu pagerinama trąšų kokybė, be to, pagerėja jų pratekėjimas uždaromis trasomis, o tai suteikia papildomą apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų.
Separavimo sistemas jau esame įrengę Šalnaičių, Lekėčių, Mūšos, Pasodėlės, Rupinskų, Sajas ir Skabeikių kiaulių auginimo kompleksuose. Kalvarijos komplekse naudojame mobilųjį separatorių. Separavimo sistemas artimiausiu metu planuojame įrengti ir likusiuose „Idavang“ kompleksuose.
Srutos yra utilizuojamos jas panaudojant kaip trąšas.
Uždaros lagūnos
Plačiau
Siekiant užtikrinti, kad amoniakas, azotas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos bei kvapai nepatektų į aplinką, beveik visose savo fermose jau įrengėme uždaras trąšų saugojimo lagūnas. Jų dvisluoksnėe dugno danga saugo po lagūnomis esančią žemę, o ant lagūnų viršaus esanti speciali plėvelė neleidžia iš saugojimo rezervuarų išeiti nemaloniam kvapui bei į lagūnas patekti krituliams. Taip išsaugoma trąšų kokybė.
Visuose „Idavang" ūkiuose srutos yra tvarkomos pagal 2014 m. įsigaliojančius Europos Sąjungos reikalavimus lagūnoms.
Socialinė atsakomybė
Viena pagrindinių „Idavang“ vertybių – žmonių neabejingumas savo verslo aplinkai. Per visą Lietuvą išsibarsčiusius ūkius valdanti kompanija dažnai dalinasi veiklos rezultatais su vietinėmis bendruomenėmis, nėra abejinga savo verslo aplinkai ir noriai remia įvairias bendruomenių iniciatyvas.
Kasdienėje veikloje mes vadovaujamės:
Bendradarbiaudami su mūsų tiekėjais, tikimės ir siekiame, kad ir jie kurtų socialiai atsakingą verslą bei vadovautųsi tais pačiais principais, todėl sudarydami sutartis pasirašome Deklaraciją dėl socialinės atdakomybės ir antikorupcijos standartų laikymosi.
Socialinės atsakomybės projektai
Plačiau
Viena pagrindinių „Idavang“ vertybių – žmonių neabejingumas savo verslo aplinkai. Per visą Lietuvą išsibarsčiusius ūkius valdanti kompanija dažnai dalinasi veiklos rezultatais su vietinėmis bendruomenėmis, nėra abejinga savo verslo aplinkai ir noriai remia įvairias bendruomenių iniciatyvas.
Socialinės atsakomybės iniciatyvas įgyvendiname keliose pagrindinėse srityse. Remiame bendruomenių šventes, švietimo įstaigas ir jų iniciatyvas, paramos organizacijas ir kitas draugijas, sporto organizacijas ir renginius.
Parama skiriama pasitarus su bendruomenių lyderiais ir atsižvelgus į svarbiausius bendruomenių poreikius.
Kasmet „Idavang“skiria finansinę paramą bendruomenėms, švietimo įstaigoms ir jų iniciatyvoms, paramos, sporto ir kitoms organizacijoms.
Praėjusiais metais paramą skyrėme šioms socialinės atsakomybės iniciatyvoms:
- Bendruomenėms: Linkuvos miesto šventei, Pakruojo miesto šventei, Kalniškių kaimo bendruomenei, Papilės miestelio bendruomenei, Eglesių kaimo bendruomenei „Papartis“, Jusevičių kaimo bendruomenei.
- Švietimo įstaigoms ir jų iniciatyvoms: Kelmės rajono Pagryžuvio pradinei mokyklai, Pakruojo „Žemynos“ pagrindinei mokyklai, Pakruojo rajono Linkuvos vaikų lopšeliui-darželiui „Šaltinėlis“, Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių pagrindinei mokyklai, Tytuvėnų lopšeliui-darželiui, Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijai, Papilės vaikų lopšeliui-darželiui „Kregždutė“, Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centrui, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijai, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklai, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijai.
- Paramos organizacijoms ir kitoms draugijoms: „Tytuvėnų piligrimų centrui“, Kalvarijos savivaldybės kultūros centrui, VŠĮ „Idėjų turgus“, Papilės seniūnijos pagyvenusių žmonių klubui „Atgaiva“, Papilės seniūnijos neįgaliųjų klubui „Parama", Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijai, Papilės Šv. Juozapo parapijai, Lekėčių bendruomenės moterų klubui, Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, Labdaros ir paramos fondui „Bėdų turgus“, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos studijų rėmimo fondui, Tytuvėnų kultūros centrui, Papilės seniūnijos rėmimo fondui, Akmenės rajono neįgaliųjų draugijai, Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui.
- Sporto organizacijoms ir renginiams: Ignalinos krepšinio asociacijai, Šakių krepšinio klubui „Zanavykas“.
Grupės socialinės atsakomybės ataskaitos
Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2019
Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2018
Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2017
Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2016
Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2015
2020. 05. 18
Šeduvos padalinio tvartų rekonstrukcija, pritaikant juos gyvulių auginimui
Šeduvos padalinio tvartų rekonstrukcija, pritaikant juos gyvulių auginimui Plačiau
Šeduvos padalinio tvartų rekonstrukcija, pritaikant juos gyvulių auginimui ... daugiau informacijos spauskite čia
2018. 11. 19
IDAVANG komanda dalyvavo parodoje EuroTier 2018
Didelė IDAVANG atstovų komanda aplankė parodą "EuroTier 2018" Plačiau
Didelė IDAVANG atstovų komanda aplankė "EuroTier 2018" – vieną didžiausių gyvulininkystės parodų pasaulyje, vykusią lapkričio 13-16 dienomis Hanoveryje. Iš Lietuvos vyko IDAVANG grupės veiklos direktorius Lars Christiansen, IDAVANG LT generalinis direktorius Saulius Leonavičius, aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas Palubinskas, aptarnavimo skyriaus vadovas Klaus Jorgensen, vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinkas. Rusijai atstovavo pardavimų ir logistikos direktorė Maria Vatanen, aptarnavimo ir priežiūros skyriaus vadovas Jeppe Hansen, vyriausiasis energetikos inžinierius Dmitrii Makhahurov, statybų inžinierius Nikolaj Parfenov, Nurmos fermos gamybos vadybininkai Sergej Korzenikov, Marina Butenko iš Ostrovo fermos ir konsultantas Ivan Jensen.
Parodos metu IDAVANG komanda susipažino su žemės ūkio naujovėmis ir tendencijomis bei aptarė bendradarbiavimo perspektyvas su partneriais ir tiekėjais, tokiais kaip Agrometer, Bauer, Topigs Norsvin, Cloudfarms, Farm Choice, Skiold, Weda, Fancom.
2018. 10. 19
IDAVANG dalyvavo Copa-Cogeca posėdyje
Spalio 18 d. IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius lankėsi Briuselyje vykusiame posėdyje „Working Party on Pigmeat“. Plačiau
Spalio 18 d. IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius lankėsi Briuselyje vykusiame posėdyje „Working Party on Pigmeat“. Jį organizavo Europos Sąjungos ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių asociacija Copa-Cogeca, kurios nariais yra Lietuvos kiaulių augintojų asociacija. Tokie posėdžiai organizuojami kas pusę metų. Posėdžio metu buvo aptariami aktualūs kiaulininkystės sektoriaus Europoje klausimai. Renginio dalyviai – atstovai iš visų ES šalių narių - dalinosi informacija bei diskutavo apie situaciją kiaulienos ir kiaulienos produktų rinkoje, BREXIT poveikį kiaulienos rinkai, gyvūnų sveikatos klausimais. Ypatingas dėmesys skirtas AKM situacijai Europoje bei Kinijoje. Buvo patvirtintas Copa-Cogeca pranešimas apie kiaulių uodegų trumpinimą. Taip pat kalbėta apie gyvulininkystės komunikacijos strategiją, mokslinių tyrimų kiaulienos sektoriuje prioritetus bei kitomis temomis.
„Šis renginys buvo itin svarbus ir naudingas, kad būtų išklausytos dalyvių įžvalgos dėl kitų metų kainų tendencijų. Taip pat buvo diskutuojama ir aptariami regionalizacijos dėl AKM klausimai, kurie dar labiau paaštrėjo po šernams nustatyto AKM Belgijoje. Visi dalyviai mato didelę grėsmę dėl galimų eksporto problemų į trečių šalių rinkas ir todėl buvo atkreiptas dėmesys, kad turi vykti derybos su trečiosiomis šalimis dėl tolimesnio eksporto. “- teigia IDAVANG vadovas Saulius.
2018. 10. 01
Duotas leidimas Danijos įmonei vykdyti koncentraciją
Danijos investicinė bendrovė „ASGAARD" galės įsigyti 50 proc. UAB „Farmers Circle“ akcijų ir įgyti bendrąją pastarosios kontrolę kartu su Danijos įmone „IDAVANG“. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Plačiau
Danijos investicinė bendrovė „ASGAARD" galės įsigyti 50 proc. UAB „Farmers Circle“ akcijų ir įgyti bendrąją pastarosios kontrolę kartu su Danijos įmone „IDAVANG“. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba.
Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.
Su Danijos rizikos kapitalo investicine bendrove „ASGAARD“ susijusių ūkio subjektų, veikiančių Lietuvoje, pagrindinės veiklos sritys – nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas bei restoranų veikla.
„IDAVANG“ yra Danijoje registruota valdančioji bendrovė, su kuria susiję ūkio subjektai Lietuvoje augina ir parduoda kiaules mūsų šalyje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje.
2018 m. Lietuvoje registruota įmonė „Farmers Circle“ kol kas veiklos nevykdo. Ateityje ji turėtų užsiimti ekologiniu ūkininkavimu – galvijų (karvių ir jaučių) ir avių, daržovių, vaisių, rūšinių produktų auginimu ir pardavimu.
Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. Eur.
Šaltinis: https://kt.gov.lt/lt/naujienos/duotas-leidimas-danijos-imonei-vykdyti-koncentracija
2018. 09. 28
IDAVANG Pasodėlės ferma žengia žalios energijos link
Jau šią žiemą Panevėžio rajone esančioje Pasodėlės fermoje pradės veikti saulės jėgainė. Tai pirmasis IDAVANG saulės energijos šaltinio projektas Lietuvoje. Plačiau
IDAVANG Pasodėlės ferma žengia žalios energijos link
Jau šią žiemą Panevėžio rajone esančioje Pasodėlės fermoje pradės veikti saulės jėgainė. Tai pirmasis IDAVANG saulės energijos šaltinio projektas Lietuvoje.
„Apie saulės jėgainės projektą mąstėme jau apie septynerius metus, deja, niekaip nepavykdavo susitarti dėl galutinės kainos – ji buvo nekonkurencinga su rinkoje esančia pasiūla. Šiais metais kainų derybose įvyko lūžio taškas, kuomet su partneriais pavyko sutarti dėl abiem pusėms tinkamos kainos,“ – apie projekto užuomazgas pasakojo IDAVANG aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas Palubinskas.
Projektą įgyvendinanti UAB „Energijos sprendimų centras“ sumontuos saulės baterijas ant Pasodėlės fermos stogo, taip suteikdami galimybę įsigyti ir naudoti „žalią“ energiją fermos reikmėms. Planuojama, jog aplinkos neteršianti energija aprūpins 10 % fermos elektros energijos poreikio ir bus pigesnė už perkamą iš elektros tiekėjo.
„Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti, kad 23 % energijos būtų gaunami iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl dalis šią energiją gaminančių įmonių gauna valstybės paramą ir taip gali plėtoti naujus projektus,“ – apie „švarios“ energijos kontekstą šalyje papasakojo Tadas.
Jeigu projektas bus sėkmingai įgyvendintas ir pasiteisins, saulės baterijas planuojama diegti ir kitose fermose, bendradarbiaujant su tuo pačiu partneriu UAB „Energijos sprendimų centras“.
Vis dėl to Pasodėlėje tai ne pirmas žingsnis žengiant tvaraus verslo link. Visoje fermoje bei administracijos patalpose jau pernai metais įdiegtas LED apšvietimas – daug šviesesnė bei energiją taupanti alternatyva.
Dar vienas šiuo metu įgyvendinamas projektas – kartu su partneriais UAB „Modus Grupė“ derinamas šilumos vamzdyno tiesimas iš šalia Pasodėlės fermos esančios biodujų jėgainės. Tokiu būdu iš jėgainės bus tiekiama perteklinė šilumos energija, kuria bus šildomi tvartai.
„Šiuo metu šildymo vamzdyno projekto sutartis jau suderinta, liko baigiamieji projekto derinimai, o spalio mėnesį jau prasidės ir fiziniai darbai,“ – apie dar vieną Pasodėlėje vyksiantį energijos taupymo projektą sakė Tadas prognozuodamas, kad sistema pradės veikti jau šią žiemą.
2018. 09. 14
Antrus metus iš eilės – lyderiai savo sektoriuje
Šių metų „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2019“ vykusiuose sektorių lyderių apdovanojimuose IDAVANG antrus metus iš eilės pelnė apdovanojimą kaip pirmaujanti žemės ūkio verslo atstovė šalyje. Plačiau
Šių metų „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2019“ vykusiuose sektorių lyderių apdovanojimuose IDAVANG antrus metus iš eilės pelnė apdovanojimą kaip pirmaujanti žemės ūkio verslo atstovė šalyje.
„Apdovanojimu džiaugėmės jau pernai, o šiemet dar labiau – metai tikrai ne patys lengviausi. Iššūkių netrūko, tačiau sugebėjome įveikti juos visus bei tuo pačiu dar labiau paaugome ir išlaikėme lyderio statusą,“ – apie pasiektus rezultatais kalbėjo IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
„Sektorių lyderių 2018“ reitingui buvo atrinktos tik tos Lietuvos įmonės, kurios atitinka kelias sąlygas: darbuotojų atlyginimų vidurkis šiose įmonėse viršija sektoriaus vidurkį, pagal pardavimo pajamas bei uždirbtą pelną patenka į „Verslo žinių“ sudarytą bendrovių tūkstantuko sąrašą bei turi daugiau nei 10 darbuotojų. Šiais metais šiuos kriterijus atitiko 764 bendrovės.
„Džiaugiamės, kad IDAVANG dėmesys įmonės darbuotojams, aplinkinėms bendruomenėms, aplinkosaugai, griežtai biosaugai bei socialinei atsakomybei susipina į socialiai atsakingą ir tvarų verslą, kuris yra įvertintas šalies mastu,“ – džiaugėsi Saulius.
Joniškyje jau diegiami biofiltrai, kurių dėka iš šalia miesto esančios Sidabros fermos į orą nepateks nemalonus kvapas. Kartu su partneriu valdomos net 8 biodujų jėgainės, esančios šalia kiaulininkystės kompleksų, ne tik gamina elektros energiją, bet ir mažina tręšimo srutų kvapus jas perdirbant.
Įmonių vertinimas buvo atliekamas pagal 6 rodiklius: ikimokestinį pelną, pardavimo pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį. Šie metai pirmieji, kuomet įmonės buvo reitinguotos be subjektyvaus balsavimo internete, o tik pagal objektyvius rodiklius.
Atrinktos bendrovės buvo suskirstytos į 9 sektorius: žemės ūkio verslo, apdirbamos pramonės, didmeninės prekybos, energetikos, maisto pramonės, mažmeninės prekybos, statybos, technologijų ir transporto. Žemės ūkio sektoriuje varžėsi 12 įmonių.
2018. 08. 07
Lietuvos kiaulininkystės komplekse – afrikinis kiaulių maras
Visoje Europoje ir Lietuvoje plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas „Idavang“ priklausančiame kiaulininkystės komplekse. Židinys užregistruotas Akmenės rajone esančiame „Skabeikių“ komplekse – ruošiamasi utilizuoti apie 20 tūkst. kiaulių. Plačiau
Lietuvos kiaulininkystės komplekse – afrikinis kiaulių maras
Visoje Europoje ir Lietuvoje plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas „Idavang“ priklausančiame kiaulininkystės komplekse. Židinys užregistruotas Akmenės rajone esančiame „Skabeikių“ komplekse – ruošiamasi utilizuoti apie 20 tūkst. kiaulių.
Rugpjūčio 6 d. bendrovės „Idavang“ atstovai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pranešdami apie pastebėtą padidėjusį kiaulių gaišimą minėtame komplekse (Skabeikių k., Akmenės r.).
Išsiuntus nugaišusių kiaulių mėginius tyrimams, buvo nustatyta afrikinio kiaulių maro diagnozė. Ją patvirtino ir rugpjūčio 7-ąją atlikti pakartotiniai tyrimai.
„Kompleksas atitinka aukščiausius biosaugos reikalavimus, jame įdiegtos ir naudotos visos ypatingos saugos priemonės. Kol kas mes nežinome, kaip užkratas galėjo patekti į kompleksą. Šiuo metu tai – pats svarbiausias klausimas, į kurį ieškome atsakymo“, – sakė Saulius Leonavičius, „Idavang“ generalinis direktorius.
Anot S. Leonavičiaus, bendrovė atlieka savarankišką vidaus tyrimą siekiant išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastis bei teikia visą prašomą informaciją veterinarijos pareigūnams.
Imtasi ir kitų ypatingos saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui. Šiuo metu yra visiškai sustabdytas bet koks grūdų ir žmonių judėjimas iš fermos ir į ją, išskyrus židinį utilizuojančius specialistus.
Kiaulių utilizavimo darbai prasidės nedelsiant, VMVT patvirtinus darbų atlikimo tvarką. Pašalinus židinį ir utilizavus užkratą nedelsiant bus atliekami komplekso dezinfekavimo darbai.
Banda yra apdrausta, o draudimo įmonė apie situaciją informuota.
Tik suvaldžius židinį „Skabeikių“ komplekse ir jį dezinfekavus bus vėl pradėtas kiaulių auginimas, t.y. bus atvežta kontrolinė banda.
„Šiuo metu mūsų rūpestis, dėmesys ir mintys yra skirtos darbuotojams. Mums labai apmaudu dėl ligos kuri pakirto mūsų bandą“, – sakė S. Leonavičius.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, neslėpė nuostabos, kad AKM židinys buvo užfiksuotas pavyzdiniu laikomame ūkyje.
„Todėl žiūrint į ateitį didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad šios ligos vis dar nepavyksta pažaboti. „Idavang“ ir patys griežtai laikosi visų biosaugos reikalavimų, ir skatina tai daryti kitus šalies ūkius. Jie palaikė privalomų biosaugos reikalavimų griežtinimą tiek Lietuvos, tiek ir Europos lygiu, – sakė A. Baravykas. – Per pastaruosius 5 metus padarėme labai daug – tiek kiek leidžia mūsų žinios ir techninės galimybės. Tačiau bendromis jėgomis turime išsiaiškinti, ko dar nepadarėme. Tai kiaulininkystės egzistencijos ir išlikimo klausimas.“
Per pastaruosius metus „Idavang“ į papildomas biosaugos priemones – tinklelius nuo vabzdžių, buferinių rampų, dvigubos tvoros, dezinfekavimo tvarkos ir sistemos diegimą, trasporto ribojimą ir draudimą įsinešti maisto produktus ar daiktus bei kitas priemones – investavo apie 580 tūkst. eurų.
Prieš savaitę Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje AKM židinį aptikus šeimos ūkyje, kur savoms reikmėms buvo laikomos 4 kiaulės, „Skabeikių“ kompleksas pateko į 10 km priežiūros zoną. Todėl iš komplekso jau buvo neleidžiama parduoti ar išvežti gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų.
VMVT konstatuoja, kad ir toliau sparčiai daugėja AKM protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatytas 41 AKM židiniai 16-oje Lietuvos rajonų – Alytaus, Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šakių, Trakų ir Varėnos rajonų ir Birštono savivaldybės ūkiuose.
2018. 03. 10
IDAVANG Lekėčių fermos prieigose lankėsi veterinarijos inspektoriai iš Ukrainos
IDAVANG Lekėčių fermos prieigose lankėsi veterinarijos inspektoriai iš Ukrainos. Šis vizitas buvo platesnio vertinimo dalis Plačiau
IDAVANG Lekėčių fermos prieigose lankėsi veterinarijos inspektoriai iš Ukrainos. Šis vizitas buvo platesnio vertinimo dalis- inspektoriai vertino Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės vykdomą afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolę ir regionalizaciją. Tikimasi, kad atsižvelgiant į vertinimo rezultatus ir išvadas, atsiras galimybė eksportuoti kiaulieną, jos produktus ar net gyvas kiaules iš visos Europos Sąjungos į Ukrainą.
Dar prieš komisijai atvykstant į Lekėčius, vyko susitikimas Šakių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Jo metu mūsų vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas parodė trumpą prezentaciją apie IDAVANG Lietuvoje bei įmonės taikomus biosaugos reikalavimus ir taisykles.
2018. 03. 02
Atsigaunanti kiaulininkystė augino ir „Idavang“ rezultatus
Atsigaunanti kiaulininkystės rinka Lietuvoje ir kylanti kiaulienos paklausa pasaulyje antrus metus iš eilės augino „Idavang“ finansinius rezultatus. Plačiau
Atsigaunanti kiaulininkystės rinka Lietuvoje ir kylanti kiaulienos paklausa pasaulyje antrus metus iš eilės augino „Idavang“ finansinius rezultatus. Grupės įmonių Lietuvoje EBITDA praėjusiais metais sudarė 12,8 mln. Eur, o konsoliduotos pajamos siekė 61,4 mln. Eur.
„Dirbame industrijoje, kurioje kainos nuolatos svyruoja – tai kyla, tai krenta žemyn. Džiaugiamės, kad nepaisant 2017 m. pabaigoje smarkiai kritusių kainų, mes pagerinome savo finansinius rodiklius“, – sakė „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Lyginant su 2016 m. „Idavang“ grupės įmonių Lietuvoje EBITDA – eliminavus biologinio turto tikrosios vertės pokytį – augo net 49 proc., nuo 10,2 mln. Eur iki 15,2 mln. Eur.
Praėjusiais metais įmonės „Idavang“, „Idavang Kepaliai“ ir „Idavang Pasodėlė“ gavo 61,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 11 proc. daugiau nei 2016 metais. 2017 m. bendrovės „Idavang“, valdančios septynis kompleksus, pajamos siekė 49,1 mln. eurų, „Idavang Kepaliai“, valdančios tris kiaulininkystės kompleksus, – 12,5 mln. eurų, o „Idavang Pasodėlė“, valdančios du kompleksus Panevėžio rajone, – 12,5 mln. eurų.
Visų trijų bendrovių uždirbtas grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė 6,6 mln. eurų.
598 tūkst. eurų pajamų bendrovės gavo iš ūkininkams parduotų organinių trąšų, perdirbtų biodujų jėgainėse. „Idavang“ kartu su „Modus energija“ valdo 8 biodujų jėgaines, kurių instaliuota galia siekia 4,9 MW. 2017 m. jos pagamino daugiau nei 35,7 mln. kWh žaliosios elektros energijos, perdirbo 470 tūkst. kubinių metrų atliekų ir beveik 30 tūkst. tonų sumažino anglies dvideginio išmetimą į aplinką.
Praėjusiais metais „Idavang“ grupė taip pat išplatino obligacijų, kurių vertė siekia 85 mln. eurų.
Šių metų vasario pabaigoje įmonė pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą. Sudarant šį bendrovių reitingą, buvo vertinami 6 rodikliai: pelnas, pajamos, jų abiejų metinis pokytis, pelningumas ir vidutinis darbo užmokestis.
Lietuvoje „Idavang“ įmonės valdo 12 kiaulių auginimo kompleksų Panevėžio, Ignalinos, Kelmės, Pasvalio, Pakruojo, Akmenės, Radviliškio, Joniškio, Kalvarijos ir Šakių rajonuose.
Praėjusių metų pabaigoje bendrovėse „Idavang“, „Idavang Kepaliai“ ir „Idavang Pasodėlė“ dirbo 372 darbuotojai.
2018. 03. 01
IDAVANG pelnė prestižinį agroverslo sektoriaus lyderio apdovanojimą
IDAVANG pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą. Plačiau
IDAVANG pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą.
IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius džiaugėsi, kad apdovanojimas atiteko gilias lietuviškas tradicijas turinčios agroverslo šakos įmonei, kurios sėkme rūpinasi per 350 žmonių, dirbančių visoje Lietuvoje.
„Gautas apdovanojimas – geriausias visos mūsų komandos darbo įvertinimas. Įrodėme, kad norint būti stipriausiais rinkoje ir kurti tvarų verslą taip pat svarbu savo sėkme dalintis su darbuotojais“, – sakė IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
„Verslo žinių“ analitikai, sudarydami bendrovių reitingą, vertino 6 rodiklius: pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį.
Šis apdovanojimas įrodo, kad IDAVANG ne tik dirba pelningai, bet ir gali didžiuotis geriausiais darbuotojų atlyginimais sektoriuje.
IDAVANG grupė Lietuvoje valdo 12 kiaulių auginimo kompleksų, kuriuose auginama 15,3 tūkst. paršavedžių, ir vadovaujasi nuostata, kad sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą, daug dėmesio skiriant aplinkosaugai, aplinkinėms bendruomenėms bei įmonės darbuotojams.
Skaidrumu ir pasitikėjimu grindžiami santykiai bei aukšta produkcijos kokybė – tai pamatinės vertybės, lemiančios kiekvieną kompanijos sprendimą bei pelnančios geriausius rezultatus.
Be aukštų verslo rezultatų, IDAVANG demonstruoja ir išskirtinius gamybos rodiklius, tokius kaip priesvorio ir suvartoto pašaro santykis ar paršelių, tenkančių vienai paršavedei, santykis. Pastarąjį užtikrina nuolatinis IDAVANG kiaulių mitybos specialistų vykdomas pašaro receptų tobulinimas bei išskirtinė kiaulių genetikos gerinimo programa.
IDAVANG taip pat rūpinasi aplinkosauga ir kartu su partneriu valdo 8 biodujų jėgaines, pastatytas šalia kiaulininkystės kompleksų. Ateityje planuojama ir toliau didinti biodujų jėgainių galingumą. Jėgainėse perdirbant srutas ne tik gaminama elektros energija, bet ir mažinami tręšimo srutomis metu atsirandantys kvapai.
„Sektoriaus lyderių“ apdovanojimuose buvo vertinamos tik tos įmonės, kurios patenka į „Verslo žinių“ sudaromą bendrovių TOP 1000 sąrašą. Į jį patenka bendrovės, kurios turi daugiau nei 10 darbuotojų, jų atlyginimų vidurkis viršija sektoriaus vidurkį, be to, yra vertinamas ir įmonių per metus uždirbtas pelnas. Šįkart šiuos kriterijus atitiko 788 bendrovės.
Atrinktos bendrovės padalytos į 10 sektorių: agroverslo, paslaugų, maisto pramonės, kitos pramonės, mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos, transporto, statybos, technologijų ir energetikos.
„Sektorių lyderių“ reitingas sudaromas pagal „Creditinfo“ ir „Verslo žinių“ surenkamus bei viešai prieinamus įmonių duomenis.
2018. 02. 19
Svečiai IDAVANG Lietuvoje ir Rusijoje
Praėjusią savaitę IDAVANG aplankė nemažai svečių. 3 svečiai atvyko iš Topigs Norsvis, 4 mitybos specialistai ir vienas veterinarijos konsultantas lankėsi IDAVANG. Plačiau
Praėjusią savaitę IDAVANG aplankė nemažai svečių. 3 svečiai atvyko iš Topigs Norsvis, 4 mitybos specialistai ir vienas veterinarijos konsultantas lankėsi IDAVANG. Mūsų veiklos direktorius Lars Christiansen, vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas, vyriausiasis fermų vadovas Morten Poulsen ir gamybos vadovas Andrey Vasilevsky iš IDAVANG Agro kartu su svečiais lankėsi Sajas ir Skabeikių fermose Lietuvoje bei IDAVANG Agro fermoje Rusijoje.
Susitikimo tikslas buvo susipažinti su gamyba IDAVANG fermose iš arčiau, aptarti bei rasti bendrą sprendimą bei supratimą, kaip galėtume dirbti efektyviau, siekti dar aukštesnės produkcijos kokybės, aukštesnių rezultatų, bei kaip pagerinti visus pagrindinius procesus IDAVANG grupėje. Kaip pasakoja veiklos direktorius Lars, šios kelios dienos buvo labai intensyvios, vyko daug konstruktyvių diskusijų bei priimta reikšmingų sprendimų dėl produkcijos kokybės, efektyvesnio pašarų naudojimo ir tt. Lars dėkoja visiems dalyviams bei fermoms, kurios priėmė svetingai ir pasirūpino visais lankytojais.
2018. 02. 12
Įvyko metinis LKAA susirinkimas
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA), kurios nariais yra IDAVANG įmonės Lietuvoje, organizavo metinį narių susirinkimą, kurio metu buvo pristatyta asociacijos veiklos ataskaita už 2017 m. Plačiau
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA), kurios nariais yra IDAVANG įmonės Lietuvoje, organizavo metinį narių susirinkimą, kurio metu buvo pristatyta asociacijos veiklos ataskaita už 2017 m. Praėjusiais metais LKAA aktyviai dalyvavo įvairiuose Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Aplinkos ministerijos (AM), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LR Vyriausybė), Lietuvos Respublikos seimo (LR Seimas), įvairių savivaldybių ir kitų įstaigų organizuojamuose susirinkimuose bei susitikimuose, kuriuose buvo diskutuojama aktualiomis temomis, teisės aktų koregavimo klausimais. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas afrikiniam kiaulių marui (AKM)
Susitikimų su ŽŪM atstovais metų buvo diskutuojama dėl AKM prevencijos priemonių plano pakeitimo, protrūkių valdymo, nuostolių kompensavimo, skerdenų klasifikavimo formulės ir įrangos atnaujinimo. Vienas svarbesnių pasitarimų buvo gyvulininkystės Lietuvoje perspektyvų tema.
Kartu su VMVT nuolat nagrinėti su AKM susiję klausimai, strategijos rengimas, dalyvauta Žaliojoje savaitėje. Organizuotas seminaras dėl biologinio saugumo priemonių.
Specialiai LR Vyriausybės organizuotoje AKM darbo grupėje diskutuota dėl papildomų priemonių, teisės aktų pakeitimų, baudų ir konfiskavimo, šernų populiacijos mažinimo, gaišenų užkasimo/deginimo, degių medžiagų utilizavimo deginant, nuostolių kompensavimo ir biologinio saugumo priemonių finansavimo.
Su AM diskutuota dėl sanitarinių apsaugos zonų įregistravimo, dirvožemio monitoringo atlikimo aktualumas, amoniako normos aplinkos ore koregavimas.
LKAA prezidentas Algis Baravykas taip pat dalyvavo Copa cogeca (Committee of Professional Agricultural Organizations ir General Committee for Agricultural Cooperation in the European Union) organizuojamuose susitikimuose gyvūnų gerovės klausimais, baltyminių pašarų naudojimo balanso klausimais, aptarė rinkos situacijos ir prieigos temomis, taip pat paliestas ir visoje Europoje aktualus AKM klausimas.
2018. 01. 26
Po Kalėdinių renginių....
Praūžus Kalėdinių švenčių maratonui, kolegos pasidalino įspūdžiais iš jų padalinių organizuotų renginių. Plačiau
Praūžus Kalėdinių švenčių maratonui, kolegos pasidalino įspūdžiais iš jų padalinių organizuotų renginių.
Mūšos kolektyvas vyko į Džordanos Butkutės koncertą. Fermos kolektyvas papasakojo, kad gavę kasmetinį pasiūlymą Kalėdinei šventei iš keleto variantų nedvejodami pasirinko jubiliejinį Džordanos Butkutės koncertą "Iki mėnulio ir atgal ", kuris vyko Panevėžio CIDO arenoje. Koncertas stebino ne tik garso, bet ir vaizdo efektais. Džordana savo dainomis ir užburiančiu balsu daugeliui leido nusikelt porą dešimtmečių atgal. Šou buvo nepakartojamas! Mūšos kolektyvas dėkoja įmonei už suteiktą galimybę smagiai praleisti laiką.
Rupinskų Kalėdinė šventė įvyko Gruodžio 1 – ąją dieną nuostabios gamtos apsuptyje - Ginučių kaime, turizmo sodyboje - ,,Gervinė“. Ilgai laukę šventės Rupinskų padalinio darbuotojai rinkosi į turizmo sodybą, nešini gera nuotaika, gėriu bei tarpusavio šiluma ir supratingumu. Darbuotojai pasidalino įspūdžiais apie šventę: „Mūsų šventės tikslas buvo – visiems susirinkti, atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių, artimiau pabendrauti ir aišku gerai praleisti laiką. Kaip ir visada, šventė pas mus prasidėjo gražiais palinkėjimais ateinančių švenčių proga vieni kitiems. Mus supo gausus vaišių stalas ir šiltų pokalbių bei juoko sūkurys. Paskui susikibę rankomis įsisukome į muzikos garsus ir leidomės į šokių pasaulį.“ Padalinio administratorė Miglė papasakojo, kad jaiasmeniškai ši Kalėdinė šventė atnešė daug gerų ir nepamirštamų įspūdžių. „Esu nauja darbuotoja šiame kolektyve, o jausmas toks, lyg būčiau čia dirbusi jau keletą metų. Mūsų šventė ir šis susibūrimas parodė tai, kad Rupinskų padalinio kolektyvas, tai lyg visa didelė šeima. Ačiū Jiems, kad mane taip šiltai priėmė į savo šeimą!“, - sakė Miglė. Pagalbinė virtuvės darbuotoja Valentina Bubulienė papasakojo, kad Kalėdinės šventės vakarėlis buvo nuostabus. „Patiko, kad kolektyvas labai linksmas, o jaunimas moka prisitaikyti ir įsilieti į mūsų gretas. Šventės metu daug šokome, buvo labai linksma ir smagu“, - sakė Valentina.
Sidabros kolektyvas Kalėdinę šventę surengė gruodžio 15 d. Joniškio pramogų centre "Žilvinas". Akcento spalva- auksine. Kolektyvas šventės įspūdžius sudėjo į eiles:
Įspūdis mums buvo toks:
Karoliukus aukso užsidėję,
Mes Kalėdų vakarėlin sugužėjom.
Šokom, trypėm ir dainavom,
Kol 3D žaidimai atvažiavo.
Pravedė jie mums programą
Ir parodė panoramą.
Buvo tų, kas baimes nugalėjo,
Kai kuriems tvirtesnio pagrindo reikėjo.
Buvo linksma ir smagu,
Pakartoti noris su nekantrumu.
Karoliukus aukso užsidėję,
Mes Kalėdų vakarėlin sugužėjom.
Šokom, trypėm ir dainavom,
Kol 3D žaidimai atvažiavo.
Pravedė jie mums programą
Ir parodė panoramą.
Buvo tų, kas baimes nugalėjo,
Kai kuriems tvirtesnio pagrindo reikėjo.
Buvo linksma ir smagu,
Pakartoti noris su nekantrumu.
„Senuosius Metus palydėjome karšto vyno taure ir užkandėlėmis, šildėmės prie ugnelės šnekučiuodamiesi ir neskubėdami išsiskirstyti“,- sakė padalinio administratorė Raminta Povilaitienė
Sajas darbuotojų Kalėdinis vakaras vyko kavinėje-bare „Kamara“ gruodžio 22d. Kolektyvas papasakojo, kad linksminosi nuoširdžiai ir smagiai. Įmonės dovanas padalino Senelis Šaltis. Bet taip paprastai jų neatidavė. Darbuotojai turėjo atlieti užduotis, pasakyti palinkėjimus bendradarbiams, sužaisti žaidimuką, pasakyti eilėraštį. Įdomų žaidimą sugalvojo fermos vadovas Ignius Sutkus: visi ant lapelių buvo parašę kažką apie save. „Traukėme lapelius ir turėjome atspėti kuris bendradarbis yra apibūdintas. Nepataikai atspėti – išgeri, dar kartą nepataikai – vėl išgeri ir t.t. :) Vėliau vyko šokiai, biliardo žaidimas. Vakarėlis baigėsi apie 3 val. nakties“- sakė padalinio administratorė Sandra Sukackienė.
Kalvarijos ir Šešupės kolektyvai Kalėdas atšventė Žalgirio arenoje „80 –ųjų koncerte“ su grupėmis Alphaville, Savage ir C.C Catch. Kolegos papasakojo, kad išvyka buvo labai smagi, o įspūdžiai nepakartojami.
Lekėčių, Skabeikių, Pasodėlės ir Ramygalos fermos Kalėdiniams renginiams pasirinko vietos kavines ar pokylių sales. Švenčių metu mėgautasi skaniu maistu, muzika, žaidimais ir šokiais. Renginių metu buvo pagerbti ir apdovanoti ilgamečiai darbuotojai. Kaip papasakojo padalinių darbuotojai, smagu buvo pabendrauti su kolegomis nedarbinėje aplinkoje, pasėdėti prie bendro stalo, smagiai pasišnekučiuoti, pajuokauti, pašokti.
O administracija, užbaigdama Kalėdinių renginių maratoną, sausio 20-ąją pasinėrė į Stebuklų šalį. Atvykstančius kolegas pasitiko Skrybėlius ir Širdžių Karalienė. Vakaro metu magas rodė stebuklingus triukus bei mokė, kaip juos atlikti patiems. Taip pat stebėjome užburiantį šviesos šou, darėmės stebuklingas tatuiruotes, kurių nepamatysi plika akimi. Bei turėjome galimybę apžiūrėti Iliuzijų muziejaus eksponatus. Renginys vyko Vilniaus Senamiestyje, kuris užburia savo nepažintom gatvelėm ir senoviniais pastatais, kas dar labiau sukūrė Stebuklų šalies atmosferą.
2018. 01. 12
2017 m. IDAVANG paramos projektams skyrė beveik 35 tūkst. EUR
Pasibaigus metams dažnai skaičiuojame nuveiktus darbus, vertiname jų rezultatus. 2017 metai IDAVANG buvo sėkmingesni nei 2016-ieji, tad džiaugiamės turėdami galimybę išpildyti daugiau paramos prašymų bei padaryti gyvenimą mūsų kaimynystėje geresnį. Plačiau
Pasibaigus metams dažnai skaičiuojame nuveiktus darbus, vertiname jų rezultatus. 2017 metai IDAVANG buvo sėkmingesni nei 2016-ieji, tad džiaugiamės turėdami galimybę išpildyti daugiau paramos prašymų bei padaryti gyvenimą mūsų kaimynystėje geresnį.
Kaip ir kasmet, taip ir 2017 m. IDAVANG Lietuvoje ir Rusijoje prisidėjo prie vietos bendruomenių turiningo laisvalaikio bei visapusiško tobulėjimo. Tardamiesi su vietos valdžios atstovais, bendruomenių, ugdymo įstaigų vadovais, susipažinę su jų poreikiais, skyrėme paramą įvairių projektų įgyvendinimui.
Lietuvoje parėmėme tradicines Papilės miestelio bendruomenės, Tytuvėnų seniūnijos, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos, Pagryžuvio kaimo bendruomenės, Jusevičių kaimo bendruomenės, Lekėčių bendruomenės asociacijos, Linkuvos miestelio ir kitas šventes. Skyrėme paramą tokioms ugdymo įstaigoms, kaip Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centras, Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių pagrindinė mokykla, Pakruojo „Žemynos“ pagrindinė mokykla, Pakruojo r. savivaldybės Studijų rėmimo fondui ir kt. Už skirtas lėšas buvo atliekami įvairūs remonto darbai, įsigyjamas inventorius, organizuojamos vaikų stovyklos, išvykos bei šventės. Taip pat šiemet parėmėme Akmenės r. neįgaliųjų draugiją, prisidėjome prie Pagryžuvio kultūros centro stogo remonto atnaujinimo darbų, Linkuvos 500 metų sukakčiai paminėti paminklo gamybos bei kitų paramos projektų.
Rusijoje didelė dalis paramos buvo skirta švietimo įstaigoms - mokykloms, vaikų darželiams, vaikų namams. Už skirtas lėšas buvo nupirkta baldų vaikų darželiui "Brigantina", pakeisti 5 langai Nurmos 3-ojoje mokykloje, nupirktos medicinos svarstyklės vaikų namams. Taip pat buvo nupirktos Kalėdų dovanos vaikams iš specialios mokyklos (3-oji mokykla, VIII tipo), prizai miestų vaikų konkursams, sporto varžyboms. Šiais metais mes taip pat palaikėme ledo ritulio sporto komandą. Paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų "Jauno kario" varžybų organizavimas, lengvaatlečių bėgimas "Tišino-Ostrov", įvairios tarpregioninės varžybos. Tikslinė parama buvo skirta sunkiai sergantiems pacientams. Taip pat buvo skirta lėšų veteranų organizacijai „Karo, darbo, karinių pajėgų ir teisėsaugos institucijų veteranai“, organizacijai "Černobylio vaikai“, tradicinių kaimų Elena, Dubki, Zaborovje, Pokaty, Malaja Guba ir kt. bendruomenių švenčių organizavimui.
2017. 12. 22
IDAVANG išplatino obligacijų už 85 mln. Eur
Šie metai buvo kupini pokyčių. Stengiantis užtikrinti efektyvų mūsų ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, 2017 m. skyrėme daug dėmesio įvairių galimų finansavimo šaltinių paieškai. Plačiau
Šie metai buvo kupini pokyčių. Stengiantis užtikrinti efektyvų mūsų ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, 2017 m. skyrėme daug dėmesio įvairių galimų finansavimo šaltinių paieškai.
Gruodžio mėnesį mūsų įmonė sėkmingai išplatino pirmaeilių obligacijų už 85 mln. Eurų tarptautinėse rinkose. Tai įrodo, kad mūsų įmonė yra vertinama kaip patikima savo verslo lyderė ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose. Už ketverių metų termino obligacijas kas ketvirtį bus mokama 6,5 proc. metinių palūkanų.
Šios surinktos lėšos bus naudojamos turimų paskolų refinansavimui, kitiems įmonių poreikiams tenkinti bei galimam Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) akcijų išpirkimui. Kaip žinote, IFC valdo 20 proc. „IDAVANG” akcijų nuo 2011 metų.
Tai pirmoji vieša mūsų obligacijų emisija, tęsianti „IDAVANG” strategiją, leidžiančią susitelkti į pagrindinę įmonės veiklą – kiaulių auginimą aukštą augimo potencialą turinčiose nepakankamai aprūpintose rinkose.
2017. 12. 15
IDAVANG aplinkosaugos ir darbų saugos komandų susitikimas
Lietuvos IDAVANG įmonių aplinkosaugos ir darbų saugos ir sveikatos ir civilinės saugos specialistų komanda lankėsi IDAVANG Agro, Nurmoje.
Plačiau
Lietuvos IDAVANG įmonių aplinkosaugos ir darbų saugos ir sveikatos ir civilinės saugos specialistų komanda lankėsi IDAVANG Agro, Nurmoje.
Vizito metu aplinkosaugos specialistai Danutė Kvasovienė ir Renaldas Misiūnas susipažino su IDAVANG Agro fermoje esama situacija- apžiūrėjo kokia atliekų rūšiavimo, srutų, mėšlo laikymo, skleidimo praktika, pamatė, kur ir kaip laikomas techninis vanduo. Taip pat kolegos turėjo galimybė pamatyti kiaulių gaišenų deginimo vietą bei kitas patalpas, susipažinti su granuliuoto pašaro gamybos procesu. Kaip pasakoja aplinkosaugos specialistė Danutė, fermos teritorija labai didelė- apie 130 ha, o pati ferma viduje labai tvarkinga. :) Aplinkosaugos specialistas Renaldas teigia, kad tokie susitikimai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie būtų naudingi IDAVANG įmonėms tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje.
Darbų saugos ir sveikatos tarnybos ir civilinės saugos vadovas Tadas Viluskis sakė, kad abiejų šalių IDAVANG įmonėms yra ko pasimokyti vieniems iš kitų ir yra, kur pasitempti :) Bendros vakarienės metu kolegos aptarė bendus projektus tiek aplinkosaugos, tiek darbų saugos srityje, bet ieškojo sprendimų, kaip būtų galima sukurti vieningą sistemą bei suvienodinti darbų organizavimo standartus abiejų šalių fermose.
2017. 12. 10
IDAVANG aplinkosaugos skyrių vadovai lankėsi konferencijoje Nyderlanduose
IDAVANG Lietuvos ir Rusijos įmonių aplinkosaugos vadovai Tadas Palubinskas ir Artem Kiselev lankėsi kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ManuREsource 2017 Plačiau
IDAVANG Lietuvos ir Rusijos įmonių aplinkosaugos vadovai Tadas Palubinskas ir Artem Kiselev lankėsi kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ManuREsource 2017, kuri vyko lapkričio 27 – 29 d. Eindhovene, Nyderlanduose. Ši konferencija skatina šalis ir regionus keistis patirtimi apie priemones, kurių imamasi siekiant susidoroti tiek su mėšlo pertekliumi, tiek su mėšlo tvarkymu plačiąja prasme, tiek apie mėšlo perdirbimo galimybes. Šia konferencija taip pat siekiama apžvelgti dabartinius mėšlo apdorojimo ir perdirbimo technologijų pokyčius ir naujoves bei išnagrinėti įvairias mėšlo valorizavimo strategijas, pvz., energijos gamybą. Kaip teigia mūsų aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas, konferencijos metu jie su Artem susipažino su mėšlo, kaip skirtingos žaliavos panaudojimo būdais, produktais, naujomis perdirbimo galimybėmis. Paskutinę konferencijos dieną kolegos lankėsi didžiuliame fabrike, kuris perdirba mėšlą ir gamina įvairias trąšas. Po perdirbimo gaunami galutiniai produktai- vanduo, granulės ir fosforo trąšos. Šis fabrikas per metus perdirba net 200 000 m3 srutų.
2017. 12. 01
Lietuvoje lankėsi nauji IDAVANG ūkininkai iš Lenkijos
Lapkričio pabaigoje IDAVANG kvietimu Lietuvoje apsilankė keli mūsų partneriai iš Lenkijos.
Plačiau
Lapkričio pabaigoje IDAVANG kvietimu Lietuvoje apsilankė keli mūsų partneriai iš Lenkijos. Vizito metu mūsų kolegos pasidalino savo patirtimi apie biosaugos užtikrinimą kiaulių fermose, o apsilankę Lekėčių padalinyje svečiai galėjo pamatyti, kaip biosaugos priemonės įgyvendinamos praktikoje.
Kaip pasakoja vyriausiasis veterinarijos gydytojas – vyriausiasis fermų vadovas Renatas Nedzinskas, Lenkijos ūkininkus kviečiame apsilankyti, kad pasidalintume savo sukaupta patirtimi, taip pat įkvėptume juos savo pavyzdžiu.
Lapkričio 27-osios popietę Kaune svečiams vyko teorinis seminaras, kuriame Renatas ir IDAVANG grupės veiklos direktorius Lars Christiansen papasakojo apie AKM, biosaugą, ventiliaciją fermose. Jie taip pat detaliai aptarė 2014 metų AKM atvejį IDAVANG Rupinskų fermoje, taip pat papasakojo apie šių metų atvejį „Beržų“ kiaulių komplekse.
Lapkričio 28 d. svečiai nuvyko į Lekėčių fermą, kurioje turėjo galimybę pamatyti, kaip ir kokios biosaugos priemonės įgyvendinamos mūsų fermose bei kaip auginamos kiaulės viename iš IDAVANG ūkių. Apžiūrėję Lekėčių fermą, pavakare svečiai baigė savo vizitą Lietuvoje ir pajudėjo link namų.
2017. 11. 25
IDAVANG aplinkosaugos komanda lankėsi parodoje Hanoveryje, Vokietijoje
IDAVANG aplinkosaugos komanda apsilankė į „Agritechnika2017“ parodoje Hanoveryje, Vokietijoje. Plačiau
IDAVANG aplinkosaugos komanda apsilankė į „Agritechnika2017“ parodoje Hanoveryje, Vokietijoje. Parodos metu kolegos pamatė daug šiuolaikinės technikos, aplankė savo esamus tiekėjus, o turėdami laisvo laiko pasižvalgė po nuostabų Hanoverio senamiestį, apžiūrėjo architektūrą bei susipažino su miesto istorija. Kaip teigia aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas Palubinskas, tokios išvykos leidžia ne tik susipažinti su kasdien darbe naudojamos technikos naujovėmis, bet ir suteikia galimybę pabendrauti visai komandai neformalioj aplinkoj, labiau pažinti vieniems kitus.
2017. 11. 17
IDAVANG vadovų mokymai
IDAVANG planuoja efektyvaus vadovavimo mokymus vadovams. Plačiau
IDAVANG planuoja efektyvaus vadovavimo mokymus vadovams. Mokymuose, kuriuos pavadinome „IDAVANG lyderystės akademija“, dalyvaus visų IDAVANG įmonių Lietuvoje ir Rusijoje skyrių vadovai bei jų pavaduotojai, o taip pat ir grupės TOP vadovai.
Daugiau apie planuojamus mokymus:
2017. 11. 13
IDAVANG Pasodėlės padalinyje atnaujintas apšvietimas
IDAVANG Pasodėlės padalinyje baigti apšvietimo atnaujinimo darbai. Pakeisti net 1678 senieji šviestuvai. Jų vietoje įrengtas šiuolaikiškas LED apšvietimas. Plačiau
IDAVANG Pasodėlės padalinyje baigti apšvietimo atnaujinimo darbai. Pakeisti net 1678 senieji šviestuvai. Jų vietoje įrengtas šiuolaikiškas LED apšvietimas. LED apšvietimo eksploatavimas yra itin efektyvus nes sunaudojama ženkliai mažiau elektros energijos, o pačių šviestuvų tarnavimo trukmė net kelis kartus ilgesnė už senųjų šviestuvų. Šis apšvietimas taip pat yra itin tausojantis aplinką, nes LED diodų gamyboje nenaudojamas gyvsidabris, jie taip pat nespinduliuoja UV ir infraraudonųjų spindulių. Į naują apšvietimą investuoti papildomai nereikėjo, nes pasinaudojome galimybe gauti naujus šviestuvus dabar, o pinigus už juos mokėti dalimis nuo sutaupytos elektros energijos. Kaip sako IDAVANG aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas Palubinskas, nuo šiol Pasodėlėje ne tik turėsime mažesnes išlaidas elektros energijai, visiškai naują įrangą su galiojančia gamintojo garantija, mažiau teršime aplinką, nes sunaudosime mažiau elektros, kurią gaminant išskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet ir tvartai viduje bus žymiai šviesesni, nei kad buvo iki šiol, tad tikimės kad geriau jausis ne tik darbuotojai, bet ir paršeliai.
2017. 11. 02
Elektrą gamina iš mėšlo: užtektų visai Ukmergei
Šiandien paklausus žmonių, iš ko gaminama elektra, visi nedvejodami atsakytų: iš akmens anglių, dujų, naftos. Nemaža dalis gyventojų pridurtų vėjo, saulės energiją, vienas kitas ir hidroelektrines prisimintų. Plačiau
Autorė Justina Maciūnaitė
Šiandien paklausus žmonių, iš ko gaminama elektra, visi nedvejodami atsakytų: iš akmens anglių, dujų, naftos. Nemaža dalis gyventojų pridurtų vėjo, saulės energiją, vienas kitas ir hidroelektrines prisimintų. Vis dėlto, ko gero, retas kuris paminėtų kiaulių srutas, nors, specialistų teigimu, tai gali būti vienas iš pagrindinių elektros gamybos būdų ateityje. Tačiau kaipgi vyksta tokia elektros gamyba, kiek apsimoka ją gaminti ir kur ji naudojama?
Mėšlas – ne tik trąša
Atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumas neginčijamas Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse. Lietuvoje taip pat stengiamasi pereiti prie saulės, vėjo gaminamos elektros. Šalia to, visi europiečiai, tarp jų ir lietuviai, skatinami perdirbti kiek įmanoma daugiau atliekų, kad jos galėtų būti panaudojamos dar kartą.
Be plastiko, popieriaus, stiklo ar kitų kasdien susidarančių atliekų, perdirbti galima ir mėšlą. Lietuviai jau nuo seno žino, kad mėšlas – puiki natūrali trąša. Tuo naudojasi ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Tačiau šiais laikais mėšlas yra dar vertingesnis. Tobulėjant technologijoms, surastas būdas, kaip jį paversti biodujomis, o jas – elektra.
Brangi, tačiau veiksminga technologija
Lietuvoje srutų panaudojimas elektros gamybai, mokslininkų teigimu, vis dar yra neišnaudota niša. Ypač atsižvelgiant į gyvulininkystės populiarumą mūsų šalyje.
Procesas, kurio metu gyvulių srutos virsta elektra, sudėtingas nėra. Visų pirma, jos paverčiamos biodujomis, o tuomet biodujų jėgainėse – elektra. Biodujų gamyba išplėtota Danijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Pietryčių Švedijoje, intensyvėja ir Latvijoje. Lietuva pagal energijos gamybą biodujų jėgainėse tarp Europos Sąjungos šalių 2010 metais užėmė 4 vietą sąrašo gale. Aplenkėme tik Estiją, Rumuniją ir Kiprą.
Įrengti biodujų jėgainę kainuoja brangiau nei pastatyti saulės kolektorius. Pigiau yra net įsirengti vėjo jėgainę, nes didžiausias rūpestis, pastačius biodujų jėgainę, yra žaliavos jos veikimui gavimas. Be to, jos veikimas yra pagrįstas biologiniais procesais, kurie reikalauja atitinkamo valdymo ir priežiūros.
Biojėgainių privalumu įvardijama tai, kad jos pagal darbo valandų skaičių yra našesnės negu kitų atsinaujinančių išteklių jėgainės. Biojėgainės per metus vidutiniškai dirba apie 8 tūkst. valandų, išvystydamos projektinę galią. Tuo tarpu vėjo jėgainių našumas maksimalia galia siekia 1,5-2 tūkst. valandų per metus.
Nors Lietuvoje biodujų jėgainės dar nėra labai populiarios, tačiau šį elektros gavybos būdą po truputį atranda stambūs ūkininkai ir fermos, kuriose auginama daug gyvulių. Būtent čia sukauptos srutos panaudojamos antrą kartą.
Pagaminamos energijos užtektų Ukmergei
Viena iš nedaugelio Lietuvoje gyvulių srutas biodujomis paverčiančių gyvulininkyste užsiimančių įmonių yra „Idavang“. Kartu su kita bendrove „Modus energija“ ji valdo 8 biodujų jėgaines, įrengtas šalia kiaulininkystės kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.
„Idavang“ užsiima kiaulių auginimu. Kadangi įmonė Lietuvoje turi ne mažiau kaip 11 kiaulininkystės kompleksų, jos atstovams teko gerokai pasukti galvą, ką daryti su susidarančiomis srutomis. Pasak įmonės atstovų, nuo pat „Idavang“ sukūrimo didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, todėl fermose susidaręs mėšlas visuomet buvo naudojamas trąšoms. Iš tvartų surinktas srutas kompanija separuoja - mechaniškai atskiria skystąją jų dalį nuo kieto mėšlo.
Įrengus biojėgaines, srutų perdirbimas dar labiau suintensyvėjo. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius teigia, kad tos 8 biodujų jėgainės, kurios šiuo metu priklauso „Idavang“ ir „Modus energija“, per 2016 metaus pagamino beveik 30,4 mln. kWh elektros.
„Tiek elektros energijos per metus užtektų Ukmergės miestui. Šiai elektrai pagaminti jėgainės sunaudojo 402 tūkst. tonų kiaulių srutų. Pagal poreikį yra perdirbamos ir kitos – augalinės – atliekos“, – priduria S. Leonavičius.
Visa biodujų jėgainėse pagaminama elektra yra parduodama į bendrąjį elektros tinklą pagal aukcionuose laimėtą tarifą.
Atsipirkimą įžvelgia aplinkosaugoje
Investicija į elektros gamybą iš biodujų buvo nemaža. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius skaičiuoja, kad įmonė kartu su „Modus energija“ investavusios apie 30 mln. eurų. Tačiau investicijos atsipirkimą, anot pašnekovo, įmonės skaičiuoja ne sutaupytais eurais, o nauda aplinkai. Jis teigia, kad vieni iš pagrindinių tikslų – neutralizuoti kiaulių mėšlo kvapus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinti trąšų kokybę.
„Jėgainėms perdirbus kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, jis tampa bekvape aukštos kokybės organine trąša, o iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – t. y. 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių“, – palygina pašnekovas.
Maža to, pati „Idavang“ elektrą perka ir iš bendrojo elektros tinklo, naudojasi žaliąja energija, kurią įsigyja iš nepriklausomo energijos tiekėjo. Kitose Europos šalyse elektros gamyba iš biodujų yra kur kas populiaresnė. Nors investicija į šią technologiją nemaža, suprantama, kad daugiausiai investuojama į aplinkosaugą, tačiau ir išgaunami elektros kiekiai gali būti išties nemaži.
2017. 10. 30
Pokyčiai IDAVANG vadovų komandoje
Martin Thorsen, IDAVANG Rusija veiklos direktorius nuo spalio 27 d. nebedirba IDAVANG.
Linkime Martinui sėkmės jo naujame darbe. Plačiau
Martin Thorsen, IDAVANG Rusija veiklos direktorius nuo spalio 27 d. nebedirba IDAVANG.
Linkime Martinui sėkmės jo naujame darbe.
Nuo lapkričio 1 d. Lars Christiansen (lars.christiansen@idavang.com) startuoja naujose pareigose- IDAVANG grupės veiklos direktorius. Jis bus atsakingas tiek už IDAVANG Lietuvoje, tiek už IDAVANG Rusijoje. Taigi, mes sveikiname Lars jo naujose pareigose ir linkime įveikti šį iššūkį :)
2017. 10. 27
IDAVANG bando giluminį kiaulių sėklinimą
Neseniai IDAVANG Mūšos fermoje išbandytas nuo seno žinomas, bet kiaulininkystėje plačiai nepaplitęs sėklinimo būdas- giluminis sėklinimas. Plačiau
Neseniai IDAVANG Mūšos fermoje išbandytas nuo seno žinomas, bet kiaulininkystėje plačiai nepaplitęs sėklinimo būdas- giluminis sėklinimas. Įprastai sėklinant sperma įvedama per kateterį į kiaulės gimdos kaklelį. Taikant giluminį sėklinimą, įvedamas dvigubas kateteris, kuris leidžia sėklinti tiesiai į kiaulės gimdą.
Kaip teigia įmonės vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas, šis sėklinimo būdas yra efektyvus tuo, kad prieš apvaisinimą nebereikia stimuliuoti paršavedės, tad sutaupomas laikas, bei reikia mažiau žmonių.
Ateityje stebint tokio sėklinimo būdo efektyvumą, tikėtina būtų galima mažinti spermos dozę ar koncentraciją, atitinkamai mažinant kuilių skaičių.
2017. 10. 18
Po aplinkosauginių patikrinimų
Neseniai IDAVANG padaliniuose buvo atlikti aštuoni aplinkosauginiai patikrinimai, du iš jų atlikti rotaciniu principu. Plačiau
Neseniai IDAVANG padaliniuose buvo atlikti aštuoni aplinkosauginiai patikrinimai, du iš jų atlikti rotaciniu principu. Kaip informavo aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas, patikrinimai praėjo gerai. Pirmą kartą mus tikrinę Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros atstovai, atlikę patikrinimą Sidabros padalinyje, juokaudami sakė, kad nesame pati moderniausia įmonė, bet pagyrė, kad esame tikrai vieni geriausių dėl duomenų pateikimo ir malonaus bendravimo :) Taip pat pastebėjo, kad esame geranoriški ir visus reikalingus duomenis pateikėme operatyviai ir noriai. Apžiūrėję ir įvertinę senas, beveik prieš 40 metų statytas srutų lagūnas konstatavo, kad, lyginant su kitais kiaulių ūkiais, kuriuos jiems yra tekę tikrinti, mūsiškės tikrai yra gerai prižiūrimos, teritorija nuolat šienaujama, tvarkinga, aptverta.
2017. 10. 10
IDAVANG pasirašė sutartį dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo
Įmonė įgyvendina projektą „UAB IDAVANG darbuotojų kvalifikacijos kėlimas”, Nr. 09.4.3-ESFA-T-846-01-0030.
Plačiau
Įmonė įgyvendina projektą „UAB IDAVANG darbuotojų kvalifikacijos kėlimas”, Nr. 09.4.3-ESFA-T-846-01-0030.
Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo paramos, teikiamos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.4.3-ESFA-T-846 „Mokymai užsienio investuotojų darbuotojams“.
Bendra projekto vertė – 520.904,92 EUR, projektui skiriama paramos suma – 260.452,46 EUR.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. rugsėjo mėn., pabaiga – 2020 m. gegužės mėn.
Projekto tikslas - UAB IDAVANG darbuotojų kompetencijos ugdymas, tobulinant specializuotas profesines žinias bei įgūdžius. Projekto metu numatoma apmokyti 180 specialistų.
2017. 10. 01
IDAVANG eksportavo pirmąsias skerdenas į Latviją
IDAVANG nuolat ieško naujų pardavimų kanalų, todėl jau kurį laiką bendradarbiaujame su vietinėmis skerdyklomis, kuriose, IDAVANG užsakymu, skerdžiamos mūsų kiaulės. Plačiau
IDAVANG nuolat ieško naujų pardavimų kanalų, todėl jau kurį laiką bendradarbiaujame su vietinėmis skerdyklomis, kuriose, IDAVANG užsakymu, skerdžiamos mūsų kiaulės. Iki šiol skerdenos buvo parduodamos tik Lietuvoje. Tačiau, plečiant veiklos teritoriją, rugsėjo 26 d. pirmos IDAVANG kiaulių skerdenos parduotos Latvijos bendrovei Forevers. Kaip teigia mūsų komercijos skyriaus vadybininkas Marijus, darbas su šiuo klientu gali būti daug žadantis, nes įmonės poreikis per savaitę yra apie 150 t skerdenos arba 2000 kiaulių. O tokie skerdenos kiekiai mums yra labai svarbūs.
2017. 09. 29
IDAVANG Rupinskų fermoje lankėsi ekspertai iš Honkongo
Šių metų rugsėjo 25 – 28 d. Lietuvoje vyksta Honkongo maisto saugos ekspertų vizitas dėl jautienos ir kiaulienos eksporto iš Lietuvos į Honkongą.
Plačiau
Šių metų rugsėjo 25 – 28 d. Lietuvoje vyksta Honkongo maisto saugos ekspertų vizitas dėl jautienos ir kiaulienos eksporto iš Lietuvos į Honkongą.
Honkongo inspektoriai apsilankė ir IDAVANG Rupinskų fermoje. Jie domėjosi kaip auginamos kiaulės mūsų įmonėje, kaip užtikrinamas atsekamumas, kaip veikia savikontrolės sistema. Taip pat ir afrikinio kiaulių maro situacija ir kontrole mūsų šalyje. Vizito į Rupinskus metu juos lydėjo mūsų direktorius Saulius ir Rupinskų padalinio veterinarijos gydytojas Remigijus. Vadovo teigimu, svečiai apie mūsų fermą atsiliepė itin teigiamai.
Kaip rašoma VMVT pranešime spaudai, specialistai iš Honkongo labai gerai įvertino aplankytus ūkius, neturėjo esminių pastabų ir aplankytoje "Utenos mėsos" skerdykloje.
2017. 09. 22
IDAVANG Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai
Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, norėdami pamatyti, kaip tvarkomasi jų finansuojamoje įmonėje. Plačiau
Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, norėdami pamatyti, kaip tvarkomasi jų finansuojamoje įmonėje. Juos lydėjo mūsų direktorius Saulius ir valdybos pirmininkas Claus. Svečiai turėjo galimybę pamatyti gamybą per galerijos langus, o Claus jiems papasakojo, kaip vyksta visas gamybos ciklas mūsų fermose. Taip pat visi kartu apžiūrėjo fermos teritoriją, lagūnas. Svečių atsiliepimai apie mūsų įmonę, darbą, aplinką buvo itin teigiami!
2017. 09. 14
Įvyko IDAVANG grupės vadovų susirinkimas
IDAVANG grupės vadovų komanda organizavo susirinkimą, kuris įvyko rugpjūčio pabaigoje Siguldos mieste Latvijoje. Plačiau
IDAVANG grupės vadovų komanda organizavo susirinkimą, kuris įvyko rugpjūčio pabaigoje Siguldos mieste Latvijoje. Jo metu buvo ne tik aptarti darbiniai klausimai, bet ir įvyko komandos stiprinimo mokymai. Jų metu kolegos iš Lietuvos, Rusijos bei Danijos buvo padalinti į 3 komandas. Užduotis buvo ne iš lengvųjų- per 3,5 val. kiekviena komanda ir duotų medžiagų turėjo sukonstruoti tikrą, važiuojantį F1 bolidą!
O taip pat jį išbandyti- patikrinti, kuris bolidas yra tvirčiausias ir greičiausias. Visos komandos puikiai susidorojo su šiuo iššūkiu ir sėkmingai pasiekė finišą. Taigi susitikimo tikslas pasiektas- aptarti einamieji darbiniai klausimai ir dar labiau patobulintas vadovų komandinis darbas.
2017. 09. 01
Po vasaros švenčių...
Kaip ir kiekvienais metais, vasaros metu IDAVANG darbuotojai organizuoja savo padalinio ar kelių padalinių vasaros šventes. Plačiau
Šiemet Skabeikių padalinys susiorganizavo poros valandų plaukimą baidarėmis, po kurio visi smagiai pasisėdėjo pavėsinėje prie bokšto, pasivaišino užkandžiais, pažaidė kamuoliu.
Sajas padalinio darbuotojai taip pat mėgavosi plaukimu Dubysos upe katamaranu ir baidarėmis. Atplaukę į poilsiavietę mėgavosi gardžiais užkandžiais ir linksmais žaidimais.
Pasodėlės ir Mūšos padaliniai suvienijo jėgas organizuodami vasaros šventę. Jie susiorganizavo plaukimą laivu Kauno mariose, apžiūrėjo Kruonio elektrinę, taip pat aplankė Rumšiškes – apžiūrėjo liaudies buities muziejų.
Rupinskų padalinys vasaros šventę atšventė sodyboje „Tundra“. Šventės metu darbuotojai vaišinosi užkandžiais, mėgavosi karštu kubilu, šoko, bei dalyvavo smagioje veikloje.
Lekėčių padalinys darbuotojai taip pat pasirinko baidares Strėvos upe net 5 valandas, du trečdaliai kolektyvo pasirinko plaukti ilgąją distanciją. Po pasiplaukiojimo visi nuvyko į išnuomotą sodybą, kurioje laukė karšta pirtis, gardus maistas, šokiai ir smagus dalinimasis dienos įspūdžiais.
Sidabros padalinys Joninių išvakarėse aplankė Joniškėlį, pasivaikščiojo miestelio apylinkėse, aplankė alaus daryklą, kur vyko alaus degustacija, pasisvečiavo Joniškėlio dvare, priklausiusiame Lietuvos bajorams Karpiams. O vakarą praleido sodyboje.
Aplinkosaugos skyrius pirmiausia palenktyniavo kartingų varžybose, kur išsirinko greičiausią vairuotoją. Vėliau jie dalyvavo vyno degustacijoje, pasivaišino užkandžiais, žuviene bei kiaulienos šašlyku.
Administracijos vasaros šventėje dalyvavo Vilniaus ofiso darbuotojai, padalinių administracijos darbuotojai, aplinkosaugos ir priežiūros komandos vadovai. Visi smagiai dalyvavo orientacinėse bei tinklinio varžybose tinklinio varžybas. Vėliau laukė pirtis, kubilas, užkandžiai ir šokiai.
2017. 01. 04
Gimtoji žemė: "Įveikus afrikinį kiaulių marą, Rupinskuose vėl vyksta intensyvi gamyba"
Gimtoji žemė: "Įveikus afrikinį kiaulių marą, Rupinskuose vėl vyksta intensyvi gamyba" Plačiau
LRT laidos "Gimtoji žemė" žurnalistai apsilankė IDAVANG Rupinskų komplekse.
Siužetą žiūrėkite čia .
2016. 06. 17
AuGink savo kraštą: prie projekto prisijungė bendrovė Idavang
Žemės ūkio ministerija ir 15 kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje valdanti bendrovė „Idavang“ pasirašė gerosios valios memorandumą „AuGink savo kraštą“, įsipareigodamos populiarinti vietinę produkciją. Plačiau
Žemės ūkio ministerija ir 15 kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje valdanti bendrovė „Idavang“ pasirašė gerosios valios memorandumą „AuGink savo kraštą“, įsipareigodamos populiarinti vietinę produkciją.
„AuGink savo kraštą“– tai projektas, kurio tikslas – priminti vartotojui apie sveiką mitybą ir vietinę produkciją. Diegti sveikos mitybos įpročius būtina nuo mažų dienų, tačiau svarbu, kad kiekvienas pradėtų nuo savęs, tuomet visi kartu užauginsime sveiką visuomenę“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pamatinis akcijos tikslas – krašto nepriklausomybė, visiems kartu auginant turtingą savo kraštą. Esame vienos ekosistemos nariai, susiję daugiasluoksniais ryšiais. Vartodami produktus, padedame juos auginti – tampame augintojais, bet auginame daugiau nei produktus – auginame bendruomenes, vietinę ekonomiką, tradicijas, sveikus vaikus – auginame savo kraštą.
„Idavang” vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kasmet rinkai 800 tūkst. kiaulių pateikianti bendrovė nuo pat veiklos pradžios ypatingą dėmesį skiria savo produkcijos kokybei. „Aukštą produkcijos kokybę užtikriname, sudarydami išskirtines gyvūnų veisimo ir augimo sąlygas bei pasirūpindami puikiai subalansuota gyvūnų dieta. Tam skiriame daug dėmesio, nes skaniausius ir sveikiausius kiaulienos patiekalus įmanoma pagaminti tik iš geriausios mėsos“, – kalbėjo vienos didžiausių bendrovių kiaulininkytės sektoriuje Lietuvoje vadovas.
Prie projekto jau prisijungė daugiau kaip 40 Lietuvos savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacija, Aleksandro Stulginskio Universitetas, viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų „Lietuvos skautija“, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Priekrantės Verslinės ir Rekreacinės Žuvininkystės asociacija, Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centras bei daugelis kitų.
2016. 04. 19
Aukščiausiasis Teismas atmetė pretenzijas dėl Kalvarijos komplekso
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovė „Idavang" teisėtai vykdo savo veiklą Kalvarijos kiaulių auginimo komplekse, taip užbaigdamas septynerius metus trukusį kelių vietinių gyventojų ginčą su įmone. Plačiau
Aukščiausiasis Teismas atmetė pretenzijas dėl Kalvarijos komplekso
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovė „Idavang" teisėtai vykdo savo veiklą Kalvarijos kiaulių auginimo komplekse, taip užbaigdamas septynerius metus trukusį kelių vietinių gyventojų ginčą su įmone.
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti praėjusių metų Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kurioje patvirtinta, kad „Idavang” jau nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą komplekse.
Kalvarijos kompleksą „Idavang" įsigijo 2005 metais - kartu su veiklai būtinu Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimu, kuriuo buvo leista užauginti iki 102 tūkst. kiaulių per metus. 2006 m. buvo išduotas atnaujintas leidimas, metinius pajėgumus sumažinęs iki 90 tūkst. kiaulių.
Šešių vietinių gyventojų bei dviejų tų pačių asmenų valdomų bendruomenių prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 metais panaikino TIPK leidimą, pripažinęs, kad aplinkosaugininkai įvėlė klaidų, išduodami jį ankstesniems komplekso savininkams.
Todėl „Idavang” buvo priversta nutraukti pagal šį leidimą Kalvarijoje vykdytą intensyvios kiaulininkystės veiklą. Pertvarkius kompleksą, bendrovė čia pradėjo auginti TIPK leidimo nereikalaujantį skaičių kiaulių - iki 10 tūkst. paršelių, sveriančių nuo 7 iki 30 kg. Pagal aplinkosaugos normatyvus toks paršelių skaičius atitinka 1000 mėsinių kiaulių.
Bet vienas iš šešių teisinius ginčus pradėjusių gyventojų pernai paprašė teismo išaiškinti, ar „Idavang” apskritai turi teisę užsiimti veikla Kalvarijoje.
Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino, kad „Idavang” nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą, todėl atsisakė aiškinti naujai vykdomos veiklos teisėtumą kaip visiškai nesusijusį su panaikintu TIPK leidimu.
Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, užsibaigę teisminiai procesai ne tik pagaliau leidžia bendrovei aiškiau planuoti savo veiklą, bet ir suteikia aiškumo komplekse dirbantiems žmonėms, nerimavusiems dėl savo darbo vietų.
Per pastaruosius 11 metų „Idavang” į Kalvarijos kompleksą investavo 5,5 mln. eurų. Aktyvios veiklos laikotarpiu čia dirbo 25 darbuotojai, šiuo metu jų likę 9.
„Turime 13 kompleksų visoje Lietuvoje ir tai buvo vienintelis atvejis, kai taip beatodairiškai buvo siekiama „Idavang” sužlugdymo. Supratome, kad kiekvienam žmogui įtikti neįmanoma, tačiau ši istorija tikrai neatėmė mūsų tikėjimo dialogo su kaimyninėmis bendruomenėmis galia”, - sakė S.Leonavičius.
Tačiau, pasak jo, teisiniai ginčai dėl Kalvarijos komplekso pakoregavo bendrovės investavimo kryptis.
„Matydami bandymus sužlugdyti mūsų veiklą, pastaruosius kelerius metus „Idavang” akcininkai savo investicijas nukreipė į Rusiją bei Lenkiją”, - sakė S.Leonavičius.
Rusijoje esančiose „Idavang” įmonėse įdarbinta 400 žmonių, o bendrovės metinė apyvarta šioje šalyje siekia 50 mln. eurų. Lenkijoje šiemet kompanija planuoja viršyti 8 mln. eurų apyvartą.
Šaltinis-ELTA
2016. 02. 23
Kiaulininkystės kompleksų kvapus neutralizuoja 7 biodujų jėgainės
„Idavang” baigė įgyvendinti visų septynių biodujų jėgainių projektus. Plačiau
Kiaulininkystės kompleksų kvapus neutralizuoja 7 biodujų jėgainės
„Idavang” kartu su „Modus energija” valdomos jėgainės perdirba kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, kuris tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.
Jėgainių vidaus degimo varikliai, degindami išsiskyrusias biodujas, gamina elektros energiją, kurią parduoda į bendrą Lietuvos elektros tinklą.
2014-2016 m. veikti pradėjusios 7 biodujų jėgainės, kurių bendras galingumas – beveik 7 MW, nuo veiklos pradžios jau pagamino 25 tūkst. MWh elektros.
Kasmet šios kogeneracinės jėgainės pagamins 57,4 tūkst. MWh elektros. Toks kiekis energijos galėtų aprūpinti 26,5 tūkst. vidutiniškai elektrą vartojančių šeimų – tai beveik tris kartus daugiau, nei yra Pakruojo rajono savivaldybėje.
Priėmusi sprendimą pakeisti mėšlo tvarkymo sistemą ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti elektrą, „Idavang” jau sutaupė beveik 51,5 tūkst. tonos anglies dvideginio ekvivalento.
Tokiam kiekiui šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralizuoti prireiktų 4,8 mln. medžių, kurie savo „darbą” atliktų per 10 metų.
Iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento.
Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – tai yra 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių.
Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena iš labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų.
Biodujų jėgainės iškilo šalia „Idavang” kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės ir Pasvalio rajonuose.
Įgyvendinant projektą kaimo vietovėse sukurtos kelios dešimtys naujų darbo vietų.
Investicijos į visą biodujų jėgainių projektą siekė apie 29 mln. eurų.
2015. 12. 21
Donato Dabrovolsko kiaulienos receptai sugulė į knygą
Dviems savo paties restoranams Vilniuje vadovaujančio virtuvės šefo Donato Dabrovolsko ir jo komandos 31 receptas sugulė į kiaulienos patiekalų knygą. Plačiau
Donato Dabrovolsko kiaulienos receptai sugulė į knygą
Dviems savo paties restoranams Vilniuje vadovaujančio virtuvės šefo Donato Dabrovolsko ir jo komandos 31 receptassugulė į kiaulienos patiekalų knygą. Knygoje, kurią Kalėdų proga nemokamai galima atsisiųsti internetu, šventinėms vaišėms besiruošiantys virtuvės entuziastai ras iš visų pasaulio kampelių surinktus gardžiausius kiaulienos patiekalų receptus.„Dirbdami keliose šalyse žinome, koks margas yra pasaulis. Žinios apie svečių šalių kultūrą leidžia mūsų darbuotojams išlaikyti platų akiratį. To paties linkėdami kiaulienos vartotojams, sukūrėme šią knygą”, - sakė Saulius Leonavičius, vadovaujantis kiaulininkystės įmonių grupei „Idavang”, kurios iniciatyva ir buvo išleista receptų knyga.
Knygos kūrėjai tiki, kad skaitytojai, ragaudami sočius britiškus pusryčius, egzotišką Filipinais kvepiantį barbekiu, spalvingą kolumbietišką patiekalą ar Lietuvai artimesnį vengrišką guliašą, patirs ne tik patiekalų gaminimo ir valgymo malonumą, bet ir stebuklingą pasaulio margumą bei daugialypiškumą.
Knygos receptų, atrastų skirtingų šalių virtuvėse ir nuspalvintų unikaliomis detalėmis, autoriaus šefo Donato Dabrovolsko teigimu, nors kiauliena yra labai populiari mėsa, iki šiol namų šeimininkės ir šeimininkai pasigesdavo įdomesnių gaminių, kurie suteiktų mėsai netikėtos specifikos.
„Tačiau pasaulio virtuvių tradicijos padeda šią situaciją keisti. Tuo labiau, kad kulinarijos pasaulyje šiuo metu stebimas kiaulienos atgimimas. Tam tikros kiaulienos dalys, ypatingai – didesni mėsos gabalai, bei paruošimo būdai vėl ateina į madą”, - sako šefas.
Donatas pastebi, kad Lietuvoje sklando įvairių mitų, susijusių su kiaulienos gaminiais.
„Pavyzdžiui, daugelis įsivaizduoja, kad dešrelė gali būti padaryta tik iš antrarūšių ingredientų. Tačiau tai nėra taisyklė. Vokietijoje ar Britanijoje didžioji dalis gyventojų turbūt neįsivaizduoja dienos be aukštos kokybės dešrelės, pagamintos iš geriausių produktų. Pasaulio tradicijos mums parodo, kaip svarbu virtuvėje išlikti kūrybiškiems. Tuo labiau, kad dabar madinga gamintis maistą patiems ir žinoti, kas į jį įdėta”.
Šefo manymu, patiekalo gaminimas prasideda jau parduotuvėje. „Todėl smagu, kad parduotuvėse atsiranda vis daugiau informacijos apie mėsos produktus. Patys gamintojai ir pardavėjai pradeda šviesti pirkėjus apie tai, kaip vartoti parduotuvėse siūlomą kiaulieną. Dabar daugelyje prekybos centrų rasime ir lankstinukų su patarimais, ir mėsininką, kuris visada patars, ką pirkti ir kaip ruošti. Juk išpjovą galima ir troškinti, o kepsnį – gaminti iš nugarinės, o ne įprastos šoninės”, - siūlo Donatas.
O virtuvėje, šefo teigimu, reikalingos ne tik žinios, bet ir intuicija. „Žinios ir tinkami įrankiai visada padeda, tačiau kiekvienas mėsos gabalas kepa skirtingai. Netgi ta pati ir tokio paties svorio dalis skiringose orkaitėse keps kitaip. Tad neužtenka sekti kepimo laiko. Reikia vystyti ir nuojautą. Ją lavinti galima kuo dažniau gaminant patiekalus ir virtuvėje pasitelkiant visus savo pojūčius”, - patarė šefas.
Knyga „Kiauliena: gardžiausi pasaulio virtuvių patiekalai” pasiekiama nemokamai adresu internete: idavang.lt/knyga.
Tai – antroji „Idavang” išleista kiaulienos receptų knyga. Pirmąją, paruoštą kartu su virtuvės šefu Ruslanu Bolgovu, galima rasti idavang.lt/knyga-2014.
2015. 07. 16
„Idavang“ parėmė stovyklą „Žemynos šėlsmas-2015“
Apie šią dieną svajojo ir jos laukė visi: 15 mokinių, 2 mokytojos ir vairuotojas. Plačiau
„Idavang“ parėmė stovyklą „Žemynos šėlsmas-2015“
Apie šią dieną svajojo ir jos laukė visi: 15 mokinių, 2 mokytojos ir vairuotojas. Pagaliau išaušo liepos 7-oji. Atsisveikinę su tėveliais, susitalpinę į mokyklinį autobusą, visi linksmi išriedėjo pajūrio link.
Tos dienos kelionės tikslas buvo- Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas abipus upės. Vienoje upės pusėje stovyklautojai įsikūrė nakvynei, o kitoje pusėje pusryčiaudavo ir vakarieniaudavo. O ten vaikai su vadovėmis patekdavo ne pėsčiomis, o persikeldavo valtimi. Tą patį vakarą visi pabuvojo Ventės rago Ornitologijos stotyje. Šmaikštaus ornitologo Vytauto Jusio dėka vaikai sužinojo daugybę paslapčių apie paukščių migraciją, kur žiemoja gandrai, kas tas žiedavimas, kodėl čia sužieduojama daugiausiai paukščių.
Išaušus kitai dienai, nedideliu laiveliu visi stovyklos dalyviai išplaukė į Nidą. Kelionė tolima ir labai banguota. Nidoje vaikai kopė į Parnidžio kopą, nuo jos gėrėjosi nuostabiais atvirų kopų, marių, jūros, miškų vaizdais, taip pat išsimaudė vėsiame mineralinėmis druskomis prisotintame jūros vandenyje, įsiamžino nuotraukoje su legendiniu Benu – mokiniai kartu su vadovėmis prisiminė jo dainas, prisėdo šalia ir pasidarė nuotrauką atminčiai.
Na, o trečią dieną stovyklos dalyviai paskyrė Smiltynei – aplankė senovinę žvejo sodybą, pasigrožėjo delfinų pasirodymu.
Pavargę, tačiau kupini įspūdžių, susiradę naujų draugų vakare grįžome namo. Kitą dieną dar visi stovyklos dalyviai susitiko mokykloje, aptarė įsimintiniausius įvykius.
„Labai labai ačiū už paramą, kurią skyrėte mūsų organizuojamai stovyklai. Jos dėka mes susimokėjome už bilietus į delfinariumą su edukacine programa ir autobuso kurą. Dar kartą labai ačiū.“- sakė stovyklos vadovė Modesta.
2015. 07. 01
„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą
Panevėžio rajone„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą. Plačiau
„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą
Panevėžio rajone„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą. Čia laikomų patinų sėkla bus teikiama į visus 11 „Idavang” valdomų kompleksų ir padės gerinti kiaulių bandos genetinį fondą bei mėsos kokybę.
Ramygaloje esančioje fermoje laikomi 100 kuilių.
Į fermos pastatus ir įrengimą „Idavang” investavo 250 tūkst. eurų, dar 148 tūkst.eurų kainavo kuilių banda.
Iki šiol veisimui skirti kuiliai buvo laikomi kiekviename „Idavang” komplekse atskirai.
„Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulių augintojų sprendimai dėl kiaulių genetikos smarkiai lemia mėsos, iš kurios pirkėjai ruošia patiekalus savo šeimoms, kokybę.
„Ši nauja ferma – svarbus žingsnis mėsos kokybės gerinimo linkme. Galėsime griežčiau kontroliuoti reprodukciją, o tai padės gerinti „Idavang” kompleksuose augančių kiaulių genetiką, o kartu – ir mėsos kokybę”, - sakė S. Leonavičius.
2015. 06. 11
Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė
Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Plačiau
Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė
Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Tai – jau trečiasis tokio tipo generatorius, neutralizuojantis šalia esančiame ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis projektas, kuriame naudojamas lietuvių inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.
Perdirbdama Sirvyduose esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą jėgainė pagamina šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 450 namų ūkių.
„Tai – pirmoji biodujų jėgainė, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti aplinkai itin kenksmingas dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija, priduodama į elektros tinklus. Ateityje ir kitose jėgainėse ketiname diegti šią mūsų pačių kuriamą ir tobulinamą įrangą“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.
Naujoji biodujų jėgainė įrengta šalia „Idavang“ Lekėčių komplekso, kuris yra vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – jame auginama 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.
„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė. Tad dalyvaudami šiame projekte gauname ne tik vertingą energetinį efektą, bet ir kuriame komfortiškesnę gyvenamąją aplinką kaimynams”, – sakė „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.
Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia siekia 999 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 8 mln. kWh elektros ir 8 mln. kWh šilumos energijos. Visa jėgainėje pagaminta elektra bus priduodama į elektros tinklus vartotojams, o šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti. Lekėčių jėgainėje sukurtos 3 naujos darbo vietos.
„Šiuo metu prie kiaulininkystės ūkių visoje Lietuvoje valdome jau tris biodujų jėgaines, kurių bendra galia jau siekia 2,6 MW. Iki metų pabaigos planuojame pradėti įgyvendinti dar bent 4 biodujų jėgainių projektus, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. Norint išnaudoti biodujų potencialą, Lietuvoje iš viso būtų galima įgyvendinti mažiausiai 200 projektų žemės ūkio, komunalinių paslaugų ir pramonės sektoriuose, kurių bendra elektros galia siektų 160 MW – tai leistų pagaminti apie 10 procentų visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos“, – sakė N. Martyniuk.
2015. 02. 01
Biodujų jėgainė neutralizuos kvapus
Atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” Sirvyduose (Šakių raj.) pradėjo statyti trečiąją biodujų jėgainę. Plačiau
Biodujų jėgainė neutralizuos kvapus
Atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” Sirvyduose (Šakių raj.) pradėjo statyti trečiąją biodujų jėgainę. Perdirbdama šalia esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą ji neutralizuos kiaulininkystės kvapus ir pagamins šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 300 namų ūkių.
Lekėčių jėgainė iškils prie vieno didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – „Idavang“ „Lekėčių” komplekso, kuriame auginami 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.
„Idavang” vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulininkystės įmonė projekte dalyvauja siekdama sumažinti kvapus ir tokiu būdu komplekso kaimynams kurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką.
„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė”, – sakė S.Leonavičius.
„Tai bus jau trečioji mūsų valdoma kogeneracinė biodujų jėgainė Lietuvoje, įrengta šalia kiaulininkystės komplekso. Ji leis iš „žaliųjų“ atliekų gaminti šilumą ir elektros energiją bei perduoti ją vartotojams į tinklą. Planuojame, kad naujoji jėgainė veikti pradės veikti vėlyvą šių metų pavasarį“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.
Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia sieks 637 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 5 mln. kWh elektros, kuri bus perduodama į elektros tinklus vartotojams. Tuo tarpu jėgainėje išgaunama šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti.
„Modus Energija“ kartu su „Idavang“ šiuo metu valdo dvi biodujų jėgaines prie kiaulininkystės ūkių – 999 kW galingumo jėgainę esančią šalia „Pasodėlės“ komplekso Panevėžio rajone ir 637 kW galios biodujų jėgainę šalia „Sajas“ komplekso Kelmės rajone.
„Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.
2015. 01. 15
„Idavang" išleido kiaulienos receptų knygą
Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Idavang” vadovaujasi nuostata, jog sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Jaučiamės atsakingi už aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, kaimyninių bedruomenių gerbūvį. Plačiau
„Idavang" išleido kiaulienos receptų knygą
Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Idavang” vadovaujasi nuostata, jog sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Jaučiamės atsakingi už aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, kaimyninių bedruomenių gerbūvį.
Visgi atsakomybė už produkciją, gulančią ant Jūsų stalo, yra ypatinga.
Manome, jog tai, kas pasiekia Jūsų lėkštes – ne tik produktas. Tai – galutinis mūsų darbo rezultatas. Jame atsispindi visa „Idavang” istorija, per ilgus veiklos metus sukaupta patirtis, vertybės ir požiūris.
Šie trys ingredientai leidžia mums gaminti puikią produkciją. Todėl drąsiai sakome, „Idavang” – pirmaujanti kiaulių auginimo įmonė, vartotojams teikianti tik kokybišką ir sveiką kiaulieną.
Tai svarbu, nes skaniausi kiaulienos patiekalai gali būti pagaminti tik iš geriausiomis savybėmis pasižyminčios mėsos.
Todėl bendradarbiaudami su vienu gabiausių virtuvės šefų kiaulienos gaminimo srityje, sudarėme receptų knygą. Tikimės, jog pasinaudodami joje esančiais receptais ir mūsų ekspertiniais patarimais, pasigaminsite ypatingus patiekalus sau, savo šeimos nariams ir draugams.
Skanaus!
2014. 12. 29
„Idavang” padėjo išplėsti Krekenavos parapijos namus
Krekenavoje (Panevėžio raj.) šalia bazilikos atidaryta šarvojimui skirta „Vilties“ salė, kurios įrengimą parėmė „Idavang Pasodėlė”. Krekenavos parapijos namuose įrengtą „Vilties“ salę pašventino ir atidarė klebonas, teol. m. dr. Gediminas Jankūnas. Plačiau
„Idavang” padėjo išplėsti Krekenavos parapijos namus
Krekenavoje (Panevėžio raj.) šalia bazilikos atidaryta šarvojimui skirta „Vilties“ salė, kurios įrengimą parėmė „Idavang Pasodėlė”. Krekenavos parapijos namuose įrengtą „Vilties“ salę pašventino ir atidarė klebonas, teol. m. dr. Gediminas Jankūnas.
Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos referentė Rita Juozėnaitė pasakojo, jog po pašventinimo apeigų parapijos jaunimo grupė „Žolynėlis“ parodė meninę kompoziciją pagal šv. Teresėlę.
„Vėliau klebonas priminė salės atsiradimo poreikį bei istoriją ir rėmėjus, kurių dėka jau dabar galime salę turėti ir naudoti. Dėkojame „Idavang Pasodėlė“ ir kitiems esamiems ir būsimiems rėmėjams ir pagalbininkams”, - sakė ji.
2014. 12. 20
„Idavang” – ilgametis sporto puoselėtojas Linkuvoje
Pakruojo rajone esantį kompleksą valdanti „Idavang” atsiliepė į Linkuvos gimnazijos prašymą paremti švietimo įstaigos sporto iniciatyvas. Šįkart nuolatinis mokyklos rėmėjas padėjo kūno kultūros mokytojams įsigyti sportinį inventorių. Plačiau
„Idavang” – ilgametis sporto puoselėtojas Linkuvoje
Pakruojo rajone esantį kompleksą valdanti „Idavang” atsiliepė į Linkuvos gimnazijos prašymą paremti švietimo įstaigos sporto iniciatyvas. Šįkart nuolatinis mokyklos rėmėjas padėjo kūno kultūros mokytojams įsigyti sportinį inventorių.
Už gautą paramą gimnazija nusipirko labai reikalingą teniso stalą, du krepšinio ir vieną tinklinio kamuolius.
Linkuvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas Algimantas Masilionis pasakojo, jog dauguma moksleivių mielai naudojasi naujuoju teniso stalu: ir kūno kultūros pamokų metu, ir per pertraukas tobulina šio žaidimo įgūdžius.
„Ši sporto šaka labai gerai lavina reakcijos greitį, judesių tikslumą, patiriamos geros emocijos, fizinis krūvis”, - pasakojo mokytojas.
Naujasis stalas naudojamas ne tik pamokose, bet ir varžybose: sausio mėnesį vykstančiame Linkuvos gimnazijos stalo teniso turnyre ir kovą organizuojamame Linkuvos seniūnijos turnyre.
Teniso stalas pravers ir vasarą – liepos mėnesį Linkuvoje vykstančiame Škapliernos stalo teniso turnyre susirenka šios sporto šakos mėgėjai iš visos Lietuvos.
Du naujai įsigyti krepšinio kamuoliai laukia vasario – kitų metų pradžioje jau vienuoliktą kartą startuos vaikinų gimnazijos krepšinio lyga. Anot kūno kultūros mokytojo, tai – pačios mėgstamiausios ir masiškiausios varžybos, todėl krepšinio kamuoliai yra labai reikalingi ir treniruotėms, ir pačioms varžyboms.
Naujasis tinklinio kamuolys pravers šį aktyvų sportą pamėgusiems moksleiviams. Linkuvos gimnazistai tinklinį žaidžia paplūdimio aikštelėje, kūno kultūros pamokose, Linkuvos tinklinio taurės turnyre.
„Esame labai dėkingi kompanijai „Idavang“ už daugkartinę paramą Linkuvos gimnazijos sportui. Jūsų padedami mes organizuojame įvairius sportinius projektus, rengiame mėgstamų sporto šakų turnyrus ir varžybas, įsigyjame trūkstamą sportinį inventorių. Juo naudojasi ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir miestelio jaunimas”, - sakė A.Masilionis.
2014. 12. 18
„Idavang” įžiebė Krekenavos eglutę
Gruodžio viduryje Krekenavos miestelį (Panevėžio raj.) nušvietė Kalėdų eglutė. Jos įžiebimą parėmė miestelio kaimynė „Idavang Pasodėlė”. Plačiau
„Idavang” įžiebė Krekenavos eglutę
Gruodžio viduryje Krekenavos miestelį (Panevėžio raj.) nušvietė Kalėdų eglutė. Jos įžiebimą parėmė miestelio kaimynė „Idavang Pasodėlė”.
Į šventę, vykusią Krekenavos kultūros centre, sugužėjo vaikai ir tėveliai ne tik iš Krekenavos, bet ir iš aplinkinių kaimų ir miestelių.
Susirinkusius nudžiugino Kauno Kazio Binkio teatro spektaklius „Užsispyrusi princesė“.
Iš karto po jo į sceną atgužėjo ir pats Kalėdų senelis. Jis vaikams nepagailėjo dovanų, o jų tėveliams – gražių žodžių ateinančių švenčių proga.
Šventė tęsėsi Krekenavos centrinėje aikštėje. Čia Kalėdų senelis kartu su mažaisiais ir žaidimus žaidė, ir šoko, ir dainavo.
Šventę vainikavo įmonės „Idavang Pasodėlė” dovanotas žaliaskarės įžiebimas.
2014. 11. 01
„Idavang” dovana Vilniui – žalioji poilsio erdvė
Rudenį Vilniuje buvo atidaryta dar viena žalia erdvė – „Investuotojų alėja“. Šią alėją miestui padovanojo asociacija „Investuotojų forumas“, kuriai priklauso ir „Idavang”. Plačiau
„Idavang” dovana Vilniui – žalioji poilsio erdvė
Rudenį Vilniuje buvo atidaryta dar viena žalia erdvė – „Investuotojų alėja“. Šią alėją miestui padovanojo asociacija „Investuotojų forumas“, kuriai priklauso ir „Idavang”.
Investuotojų alėja driekiasi palei Upės gatvę, tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų. Čia jau pasodintos 52 liepos. Tai jau beveik tradiciniais tapę Vilniaus medžiai.
Taip pat vilniečių ir miesto svečių patogumui įrengta 11 suoliukų. Vieną jų miestui padovanojo „Idavang“.
Šios alėjos priežiūra ir toliau rūpinsis pati asociacija – medžiai bus laistomi ir genamos pagal visus priežiūros standartus.
Taigi naujojoje žalioje erdvėje jau galima ne tik džiaugtis įvairiais sportiniais renginiais ir atnaujintu riedučių parku, bet ir pasigrožėti naujais medžiais bei puikiais vaizdais į Vilnių.
„Geografiškai būtent netoli Baltojo tilto yra Vilniaus centras. Tai tikrai unikali vieta Vilniui, ir joje miestiečiai galės išvysti dar daugiau žalumos”, - vilniečių vardu asociacijai ir jos nariams dėkojo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Investuotojų alėja" – jau penkerius metus vykdoma privati asociacijos iniciatyva, kuriai „Investors‘ Forum“ nariai yra skyrę apie 90 tūkst. litų.
2014. 11. 01
„Idavang” padėjo vėžiu sergantiems vaikams
Spalio pabaigoje Danijos prekybos rūmai Lietuvoje organizavo vakarą, skirtą vėžiu sergantiems vaikams paremti. Plačiau
„Idavang” padėjo vėžiu sergantiems vaikams
Spalio pabaigoje Danijos prekybos rūmai Lietuvoje organizavo vakarą, skirtą vėžiu sergantiems vaikams paremti. Labdaringam renginiui neliko abejingi ir Danijos prekybos rūmų nariai „Idavang”.
Renginio rezultatas nustebino visus susirinkusius – organizatoriams pavyko surinkti daugiau nei 200 tūkst. litų, kurie skirti paremti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų onkohematolgijos skyriui.
Prie įspūdingo rezultato prisidėjo ir „Idavang”, skirdama finansinę paramą šiai iniciatyvai.
Už surinktas lėšas bus perkamos medicininės lovos – iš viso net 41 lova, padidinsianti sergančių vaikų komfortą.
Siekiant, kad visos renginio metu surinktos lėšos būtų skirtos tik labdaringam tikslui, pinigai kilniam tikslui buvo renkami dalyvaujant aukcionuose ir loterijoje, kurios prizus įsteigė rėmėjai.
Renginys tapo pirmuoju Danijos prekybos rūmų Lietuvoje įsteigto „Vaikų vėžio fondo“ žingsniu.
2014. 09. 30
„Idavang” parėmė Pakruojo studentus
Spalio pabaigoje 24 gabius Pakruojo rajono studentus pasiekė džiugi žinia – Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondo tarybai paskirsčius „Idavang” ir kitų rėmėjų suteiktą paramą, jie gavo stipendijas. Plačiau
„Idavang” parėmė Pakruojo studentus
Spalio pabaigoje 24 gabius Pakruojo rajono studentus pasiekė džiugi žinia – Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondo tarybai paskirsčius „Idavang” ir kitų rėmėjų suteiktą paramą, jie gavo stipendijas.
Dėl paramos šiemet į Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondą kreipėsi 24 studentai. Fondo taryba patenkino visus prašymus.
Fondo tikslas – remti Pakruojo rajono gabius mažas pajamas gaunančių šeimų jaunuolius, studijuojančius Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pagrindines dieninių studijų programas. Jis taip pat siekia, kad, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, jaunuoliai grįžtų dirbti į Pakruojį.
Tradiciškai, kaip ir kasmet, šį fondą papildė ir Pakruojo rajone kompleksą valdanti „Idavang”.
„Fondo taryba labai dėkinga visiems rėmėjams”, - informavo Pakruojo rajono savivaldybės taryba.
Personalo politika
Žmogiškųjų išteklių politika yra kompanijos filosofijos dalis. Norėdami įgyvendinti savo strategiją ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, mes užtikriname geriausias sąlygas savo darbuotojams. Mūsų veiklos sėkmę lemia tai, kad kiekviename žingsnyje vadovaujamės žmogiškųjų išteklių politikoje išdėstytais principais.
Esminiai žmogiškųjų išteklių politikos principai:
1. Darbuotojų lygybė.
2. Atlygis.
3. Darbuotojų motyvacija.
4. Personalo mokymai.
5. Veiklos vertinimas.
6. Gerų darbo sąlygų užtikrinimas.
7. Atitikimas darbo teisei.
8. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Laisvos darbo vietos
Esame moderni kiaulių auginimo įmonė, Lietuvoje turinti daugiau nei 400 darbuotojų. Mes visuomet domimės patirties ir žinių turinčiais specialistais.
Jei Jums įdomu atlikti praktiką pas mus arba norite kandidatuoti į laisvas darbo vietas, siųskite savo CV ir pageidaujamos praktikos vietą (sritį) el. paštu cv@idavang.com (su nuoroda „Praktika“). Platesnę informaciją mielai suteiksime telefonu +370 685 09279.
ŠIUO METU IEŠKOME:
- Elektriko-mechaniko Šakių r. (plačiau apie šią poziciją čia);
KVIEČIAME STUDENTUS ATLIKTI PRAKTIKĄ MŪSŲ ĮMONĖJE
Siūlome galimybę susipažinti su įmonės darbo specifika ir įgyti praktinių įgūdžių šių specialybių studentams:
• Veterinarams;
• Traktorininkams.