Titulinis - Idavang

Produkcija

„Idavang“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios skiria
ypatingą dėmesį savo produkcijos kokybei.

Vertybės

Mes vertiname ir gerbiame kiekvieną iš mūsų darbuotojų

Apie mus

„Idavang“ istorija prasidėjo 1999 metais, kuomet įmonės steigėjai, įvertinę deficitines Rytų Europos rinkas, Lietuvoje įkūrė pirmąją fermą. Per kelerius metus „Idavang“, iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje veikusi „Saerimner" vardu, tapo didžiausiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse.

Plačiau

Įmonių grupė

Lietuvoje kiaulių auginimo veiklą ir jos aptarnavimą „Idavang” grupė vykdo per tris įmones:

Plačiau

Apsilankykite

Idavang kitose šalyse:

Plačiau

Galerija

Pasigrožėkite mūsų fermomis iš paukščio skrydžio!

Plačiau

Kultūra ir vertybės

IDAVANG įmonių grupės kultūra remiasi giliomis verslo vertybėmis. Nuolatinis siekis veikti efektyviau, siekti daugiau ir nustatyti aukščiausius standartus yra visų IDAVANG grupės įmonių siekis. Savo veiklą ir bendradarbiavimą grupės viduje ir su partneriais grindžiame pamatinėmis kompanijos vertybėmis:

Vizija ir misija

Mūsų vizija:

Mūsų vizija – pasiekti ir išlaikyti aukščiausią kiaulių auginimo kokybę, griežtai laikantis etikos ir aplinkosaugos standartų.

Mūsų misija:

Mūsų misija – būti pirmaujančiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse ir šiaurės vakarų Rusijoje, žinomu dėl aukštos kokybės kiaulių, kurios auginamos laikantis aukščiausių etikos ir aplinkosaugos standartų.

Siekiame būti svarbiu ir patikimu savo klientų partneriu, aktyviu, geranorišku aplinkinių bendruomenių nariu, darbdaviu, sukuriančiu įdomią ir patrauklią darbo aplinką, suteikiančiu galimybes tobulinti asmeninius ir profesinius gebėjimus, siūlančiu sąlygas siekti karjeros.

Akcininkai ir vadovai 80 proc. „Idavang A/S“ įmonių grupės akcijų priklauso „Jast Holding A/S“. Daugiau

Pagrindiniai rodikliai Kiekvienai metais Idavang parengia duomenis apie savo metinius rodiklius. Ataskaitas galite apžvelgti čia Daugiau

Plėtra Nuo pat 1999 m. „Idavang“ siekia darnios plėtros. Per ilgus veiklos metus kompanija plėtėsi įsigydama senas, apleistas tarybines... Daugiau

Produkcija

„Idavang“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios skiria ypatingą dėmesį savo produkcijos kokybei. Specialios gyvūnų auginimo sąlygos ir subalansuota mityba užtikrina itin aukštą produkcijos kokybę.

Plačiau

Pašarai

Pašarai – pagrindinis gyvulių sveikatą ir gerovę lemiantis veiksnys, ypač svarbus dėl jų mėsos saugumo bei kokybės daromos įtakos žmogaus mitybai. Todėl „Idavang“ subalansuotą gyvūnų dietą užtikrina teikdama jiems tik aukščiausios kokybės pašarus: kviečius, miežius ir soją.

Plačiau

Gamybos procesas

Plačiau

Organinės trąšos

Auginant kiaules susidaro didelis srutų, kurios gali būti panaudotos žemės ūkyje kaip organinės trąšos, kiekis.

Mūsų aplinkosaugos komanda rūpinasi tuo, kad organinės trąšos pasiektų ūkininkus.

Plačiau

Gyvūnų gerovė

Etiškas elgesys su gyvūnais yra viena pamatinių „Idavang“ vertybių. Dirbame remdamiesi teisingumo ir skaidrumo kriterijais, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais gyvūnų gerovę. Nuolatos peržiūrime ir vertiname savo veiklą, kad užtikrintume aukščiausio lygio gyvūnų gerovę ir produkcijos efektyvumą.

Plačiau

Biosauga

Ypatingą dėmesį "Idavang" skiria biosaugai. Saugodamasi galimo afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimo į patalpas, kuriose auginamos kiaulės, "Idavang" dar labiau sustiprino biosaugos priemones visuose įmonės padaliniuose.

Plačiau

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kiaulininkystės sektorių:

Plačiau

Dažniausiai užduodami klausimai apie kiaulininkystės sektorių:

Jeigu kaime kiaulės paprastai auginamos 9-10 mėnesių, kodėl Lietuvoje veikiančiose fermose jos užauga vos per 6-7 mėnesius?

Kiaulės ūkiuose paprastai yra auginamos iki 105 kg svorio, kadangi skerdyklos yra pritaikytos tam tikro svorio mėsos apdorojimui. 105 kg vadinama „liesa kiaulė“ yra žymiai smulkesnė, nei auginama kaime – čia ji auginama beveik metus ir todėl užauga iki 200-250 kg.

Kiaulininkystės ūkiuose iki pardavimui tinkamo svorio – 105 kg – paršelis užauga per 6-7 mėnesius, o ne 3-4 mėnesius, kaip neretai klaidingai manoma.

Jeigu kiaulė reikiamo svorio per tokį laiką nepriauga, vadinasi, ji buvo auginama gyvūnų gerovės normų neatitinkančiose sąlygose.

Ar antibiotikai ir kiti medikamentai kiaulininkystės ūkiuose naudojami kiaulių auginimui paspartinti ir jų priesvoriui didinti?

Antibiotikai kiaulininkystės sektoriuje nėra naudojami kaip pašaro dalis auginimui paspartinti. Esant poreikiui jie gali būti naudojami tik kiaulių gydymui. Kiaulės, kaip ir žmonės, kartais suserga, o kartais susižeidžia. Tokiu atveju ligoti gyvūnai atskiriami į atskirą gardą. Priklausomai nuo ligos, gydymui gali būti naudojami antimikrobiniai bei nuskausminamieji vaistai – lygiai taip pat, kaip ir gydant žmones.

Tačiau gydyti gyvūnai jokiu būdu nekeliauja į skerdyklą tol, kol nepasibaigė periodas, per kurį iš organizmo pasišalina medikamentų likučiai. Kiaulieną skerdyklose atidžiai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – jeigu kiaulienoje būtų atrasta antibiotikų ar kitų neleistinų medžiagų pėdsakų, tokia skerdiena vartotojų nepasiektų.

Kiaulių eksportas į Rusiją šiuo metu uždraustas, tačiau jei antibiotikų Lietuvos kiaulių mėsoje aptiktų Rusijos tarnybos, eksportas iš tokio ūkio būtų kaipmat uždarytas. Tai reikštų didžiulius nuostolius Lietuvoje kiaules auginantiems ūkiams, kuriems Rusija yra svarbiausia eksporto partnerė. Todėl suprantama, kad jokie kiaulių augintojai nerizikuoja savo verslu be reikalo naudodami vaistų.

Kaip kiaulininkystės ūkiuose apsisaugoma nuo pavojingų ligų pernešimo, juk fermose dirbantys žmonės turi kontaktą su išore?

Kiaulininkystės ūkiuose griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų: visas į kiaulių komplekso teritoriją patenkantis transportas ir lankytojai yra registruojami; fermose dirbantys darbuotojai savo asmeniniuose ūkiuose kiaulių auginti negali, jie taip pat nesilanko ir kituose ūkiuose, kur auginamos kiaulės.

Prieš patenkant į kiaulių auginimo patalpas, tiek darbuotojai, tiek lankytojai privalo nusiprausti duše ir apsirengti specialia apranga. Išeidami jie šią aprangą palieka persirengimo patalpose, tada vėl nusiprausia ir po to apsirengia savo rūbais. Taip apsisaugoma nuo ligų pernešimo.

Ar tiesa, kad kiaulininkystės ūkiuose ne visada atsižvelgiama į gyvūnų gerovės reikalavimus, o augintojams nerūpi, kaip fermoje jaučiasi gyvūnas?

Netiesa. Augintojai patys yra suinteresuoti tinkamomis sąlygomis ūkiuose laikomoms kiaulėms – jeigu kiaulėms nebus sudaromos palankiausios sąlygos, jos jausis prasčiau ir mažės jų produktyvumas.

Be to, Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kiaulininkystės ūkius nuolatos griežtai prižiūri ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi tikrina įvairios institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, visuomenės sveikatos centrai. Periodiškai apsilankantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai užtikrina, kad būtų laikomasi kitų gyvūnų gerovės reikalavimų, pavyzdžiui, suskaičiuoja kiaules ir įsitikina, kad jų nebūtų daugiau, negu leidžia ploto normos.

Kokiu pašaru maitinamos fermų kiaulės ir iš kur jis atkeliauja?

Gyvūnų gerovės reikalavimai užtikrina, kad kiaulės gautų tik gerai subalansuotą pašarą, susidedantį iš grūdų mišinio, kurio pagrindas yra kviečiai ir miežiai.

Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ir žmonės vartoja vitaminus ir maisto papildus, kiaulių pašaras yra praturtinamas vitaminais bei mikroelementais.

Kadangi pašarai – pagrindinis kiaulių sveikatą ir gerovę lemiantis veiksnys, pirkdami grūdus kiaules auginantys ūkininkai atidžiai tikrina jų kokybę, įvertina, ar grūdai sausi ir švarūs. Lietuvoje auginamos kiaulės beveik visada minta lietuviškais iš vietinių ūkininkų įsigytais grūdais. Subalansuoto pašaro paruošimą ir prieinamumą kiaulėms užtikrina modernios automatizuotos šėrimo sistemos, o per automatines girdyklas kiaulės neribotai geria iš artezinių gręžinių tiekiamą vandenį, kurio kokybė reguliariai tikrinama laboratorijoje.

Neretai manoma, kad kiaulės – „nešvarūs“ gyvūnai. Kaip fermose palaikoma švara?

Iš tiesų kiaulės yra iš prigimties švarą mėgstantys gyvūnai. Papildomai švarai palaikyti valgymo ir tuštinosi zonos yra įrengtos skirtingose gardų pusėse, o tuštinimosi zonos yra su grotelėmis – taip mėšlas neužsilaiko paviršiuje ir iškart patenka į požemines srutų surinkimo sistemas.

Be to, fermose nuolatos valomos grindys, o patalpos papildomai dezinfekuojamos po kiekvieno produkcijos ciklo.

Kur keliauja gamybiniame procese kiaulių auginimo ūkiuose susidarančios atliekos, tokios kaip mėšlas?

Šiuolaikiniai kiaulininkystės ūkiai vykdo griežtas atliekų tvarkymo programas, suderintas su Regioniniais Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentais.

Moderniuose kiaulių auginimo kompleksuose yra įrengtos separavimo sistemos, atskiriančios skystąją mėšlo dalį, kurio kietoji dalis iškart panaudojama kaip trąšos, o skystoji uždaromis trasomis nuteka į lagūnas. Uždarose lagūnose su dvisluoksne danga saugo aplinką nuo amoniako, azoto, šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kvapų. Šiose lagūnose yra saugomas surinktas kiaulių mėšlas, kuris kiekvieną pavasarį ir rudenį juo tręšiami to pageidaujančių ūkininkų laukai.

Kaip atrodo bendrovės atliekų tvarkymo procesas, pamatysite čia.

Ar kiaulių mėšlas – naudinga trąša?

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedros docentės Irenos Panekietienės, intensyvios žemdirbystės ūkiai klysta metų metus naudodami tik mineralines trąšas. Anot jos, dėl to dirvožemyje mažėja organinės medžiagos - humuso - ir jis suprastėja. Be to, nenaudojant mėšlo, prastėja dirvožemio struktūra, sutrinka mikroorganizmų veikla, vandens režimas.

Su natūraliu kiaulių mėšlu, kuriuo pakeičiamas laukų tręšimas mineralinėmis trąšomis, į laukus patenka palyginti mažai azoto. Lietuvoje su juo į dirvą patenka net dvidešimt kartų mažiau azoto, nei su mineralinėmis trąšomis, o lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva pagal užteršimą nitratais yra tarp keturių mažiausiai užterštų šalių.

Kiaulininkystės įmonės nuolatos vykdo paviršinio ir požeminio vandens kokybės monitoringą ir atsiskaito Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (RAAD). RAAD savo ruožtu tikrina ūkius dėl vandens užterštumo. Iki šiol padidinto užterštumo nitratais ir kitais cheminiais junginiais nebuvo aptikta.

Ar tiesa, kad kiaulininkystės kompleksai kelia vis didesnį pavojų aplinkai?

Bendras kiaulių skaičius Lietuvoje nuo 1991 m. nuolatos mažėja ir nuo 3 mln. sumažėjo iki 900 tūkst. vnt. Todėl tarša niekaip negalėjo padidėti. Per paskutinius 20 metų nebuvo pastatytas nei vienas naujas kiaulininkystės kompleksas.

Kodėl kiaulininkystės sektorius yra naudingas Lietuvai?

Vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti kiaulininkystės sektoriuje yra sukuriamos apie penkios darbo vietos. Todėl kiaulininkystės sektorius įdarbina apie 10.000 žmonių. Jis taip pat sukuria apie 0,4 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 40 mln. litų darbo užmokesčio, 13 mln. litų „Sodros“ įmokų, 0,9 mln. litų bedarbių pašalpos, 0,7 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Tačiau šiuo metu tenkiname tik pusę savo šalies kiaulienos poreikio. Norint, kad lietuviai vartotojų tik lietuvišką kiaulieną, reikėtų užauginti dar vieną milijoną kiaulių. Lietuvos ekonomikai tai reikštų dar dvigubai tiek darbo vietų, BVP ir į biudžetą surinktų mokesčių.

Neretai teigiama, kad kiauliena – riebiausia mėsa. Ar sveika valgyti kiaulieną, ar geriau ją pakeisti kitomis mėsos rūšimis?

Jau keturis dešimtmečius moderniuose kiaulininkystės ūkiuose auginamos daugiausiai liesesnės kiaulės: anksčiau kiaulienoje raumenys sudarydavo apie 50 proc. masės, o dabar sudaro ne mažiau kaip 60 proc. Kiaulienos nugarinėje yra vos 2 proc. riebalų, kumpyje – 3-4 proc. riebalų. Vadinasi, liesoje kiaulienoje riebalų yra mažiau nei jautienoje.

Kiaulienos raumenyse cholesterolio kiekis svyruoja tarp 60 ir 70 mg/100g, vadinasi, nėra didesnis nei jautienoje ar paukštienoje, bet mažesnis nei kai kuriuose kituose produktuose.

Kiaulienos riebaluose esantis sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis žmogaus sveikatai yra palankesnis ne tik už šių riebalų rūgščių santykį jautienoje, bet netgi už jų santykį paukštienoje bei triušienoje.

Viena iš pagrindinių kiaulienos sočiųjų riebalų sudedamųjų dalių – stearino rūgštis – yra ne tik labai svarbi gyvybinėms funkcijoms, bet ir nekenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Žmonių sveikatą neigiamai veikiančių trans riebalų rūgščių kiaulienoje taip pat yra mažiau negu daugelyje kitų produktų.

Liesa kiauliena taip pat yra puikus baltymų, B grupės vitaminų, cinko šaltinis.

Ar tiesa, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, auginama labai daug kiaulių?

Palyginti su dažniausiai šiame kontekste „linksniuojamomis” Danija ar Vokietija, Lietuvoje auginama nedaug kiaulių. Pavyzdžiui, panašų žemės ūkio paskirties žemės plotą kaip ir Lietuva turinčioje Danijoje viename hektare užauginama 4.9 kiaulės, Vokietijoje - 1.6, Lietuvoje - tik 0.4 kiaulės.

Kodėl į fermas taip sunku patekti pasižvalgyti, kad net atrodo, jog jos specialiai saugomos nuo pašalinių akių?

Žmonių lankymasis kiaulininkystės ūkiuose yra ribojamas laikantis biosaugos reikalavimų ir saugant fermos gyvūnus nuo galimų ligų, kurių užkratai iš aplinkos galėtų patekti per fermos lankytojus. Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi tokius biosaugos reikalavimus, kurie draudžia lankytis fermose be atsakingo fermos asmens leidimo. Lankytojas, gavęs leidimą, privalo užsiregistruoti lankytojų žurnale. VMVT taip pat nerekomenduoja leisti lankytis fermose tiems lankytojams, kurie buvo užsienyje ir nuo jų atvykimo nepraėjo 48 valandos, taip pat tiems, kurie per pastarąsias 48 valandos lankėsi kitose kiaulių laikymo vietose ar buvo prie laukinių gyvūnų. VMVT reikalavimai taip pat numato, kad į kiaulių auginimo patalpas lankytojai negali nepatekti su savo drabužiais, jose privaloma dėvėti vienkartines apsaugos priemones arba švarius, fermos atsakingo asmens pateiktus drabužius ir batus.

Aplinkosauga

Nuolat puoselėjame gamtai draugišką ūkininkavimą savo kasdienėje veikloje bei tausojame natūralius gamtos išteklius ateities kartų gerovei. Siekiame sumažinti bet kokį neigiamą mūsų vykdomos veiklos poveikį aplinkai.
Aplinkosaugą „Idavang” kompleksuose prižiūri 40 žmonių komanda.
Be to, savo verslo partneriais „Idavang” pasirenka tas įmones, kurios savo veikloje taip pat taiko aukštus reputacijos, produktų kokybės ir socialinės atsakomybės reikalavimus.

Socialinė atsakomybė Plačiau

Organinių trąšų tvarkymas Plačiau

Separavimo sistemos Plačiau

Uždaros lagūnos Plačiau

Socialinė atsakomybė

Viena pagrindinių „Idavang“ vertybių – žmonių neabejingumas savo verslo aplinkai. Per visą Lietuvą išsibarsčiusius ūkius valdanti kompanija dažnai dalinasi veiklos rezultatais su vietinėmis bendruomenėmis, nėra abejinga savo verslo aplinkai ir noriai remia įvairias bendruomenių iniciatyvas.

Kasdienėje veikloje mes vadovaujamės:

Aplinkos apsaugos politika

Gyvūnų gerovės politika

Žmogiškųjų išteklių politika

Ryšių su klientais politika

Bendradarbiaudami su mūsų tiekėjais, tikimės ir siekiame, kad ir jie kurtų socialiai atsakingą verslą bei vadovautųsi tais pačiais principais, todėl sudarydami sutartis pasirašome Deklaraciją dėl socialinės atdakomybės ir antikorupcijos standartų laikymosi.

Socialinės atsakomybės projektai Plačiau

Socialinės atsakomybės iniciatyvas įgyvendiname keliose pagrindinėse srityse. Remiame bendruomenių šventes, švietimo įstaigas ir jų iniciatyvas, paramos organizacijas ir kitas draugijas, sporto organizacijas ir renginius.

Parama skiriama pasitarus su bendruomenių lyderiais ir atsižvelgus į svarbiausius bendruomenių poreikius.

Kasmet „Idavang“skiria finansinę paramą bendruomenėms, švietimo įstaigoms ir jų iniciatyvoms, paramos, sporto ir kitoms organizacijoms.

Praėjusiais metais paramą skyrėme šioms socialinės atsakomybės iniciatyvoms:

Bendruomenėms: Linkuvos miesto šventei, Pakruojo miesto šventei, Kalniškių kaimo bendruomenei, Papilės miestelio bendruomenei, Eglesių kaimo bendruomenei „Papartis“, Jusevičių kaimo bendruomenei.
Švietimo įstaigoms ir jų iniciatyvoms: Kelmės rajono Pagryžuvio pradinei mokyklai, Pakruojo „Žemynos“ pagrindinei mokyklai, Pakruojo rajono Linkuvos vaikų lopšeliui-darželiui „Šaltinėlis“, Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių pagrindinei mokyklai, Tytuvėnų lopšeliui-darželiui, Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijai, Papilės vaikų lopšeliui-darželiui „Kregždutė“, Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centrui, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijai, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklai, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijai.
Paramos organizacijoms ir kitoms draugijoms: „Tytuvėnų piligrimų centrui“, Kalvarijos savivaldybės kultūros centrui, VŠĮ „Idėjų turgus“, Papilės seniūnijos pagyvenusių žmonių klubui „Atgaiva“, Papilės seniūnijos neįgaliųjų klubui „Parama", Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijai, Papilės Šv. Juozapo parapijai, Lekėčių bendruomenės moterų klubui, Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, Labdaros ir paramos fondui „Bėdų turgus“, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos studijų rėmimo fondui, Tytuvėnų kultūros centrui, Papilės seniūnijos rėmimo fondui, Akmenės rajono neįgaliųjų draugijai, Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui.
Sporto organizacijoms ir renginiams: Ignalinos krepšinio asociacijai, Šakių krepšinio klubui „Zanavykas“.

Grupės socialinės atsakomybės ataskaitos

Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2017

Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2016

Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2015

Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2014

Grupės socialinės atsakomybės ataskaita 2013

2018. 08. 07

Lietuvos kiaulininkystės komplekse – afrikinis kiaulių maras

Visoje Europoje ir Lietuvoje plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas „Idavang“ priklausančiame kiaulininkystės komplekse. Židinys užregistruotas Akmenės rajone esančiame „Skabeikių“ komplekse – ruošiamasi utilizuoti apie 20 tūkst. kiaulių. Plačiau

Lietuvos kiaulininkystės komplekse – afrikinis kiaulių maras

Rugpjūčio 6 d. bendrovės „Idavang“ atstovai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pranešdami apie pastebėtą padidėjusį kiaulių gaišimą minėtame komplekse (Skabeikių k., Akmenės r.).

Išsiuntus nugaišusių kiaulių mėginius tyrimams, buvo nustatyta afrikinio kiaulių maro diagnozė. Ją patvirtino ir rugpjūčio 7-ąją atlikti pakartotiniai tyrimai.

„Kompleksas atitinka aukščiausius biosaugos reikalavimus, jame įdiegtos ir naudotos visos ypatingos saugos priemonės. Kol kas mes nežinome, kaip užkratas galėjo patekti į kompleksą. Šiuo metu tai – pats svarbiausias klausimas, į kurį ieškome atsakymo“, – sakė Saulius Leonavičius, „Idavang“ generalinis direktorius.

Anot S. Leonavičiaus, bendrovė atlieka savarankišką vidaus tyrimą siekiant išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastis bei teikia visą prašomą informaciją veterinarijos pareigūnams.

Imtasi ir kitų ypatingos saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui. Šiuo metu yra visiškai sustabdytas bet koks grūdų ir žmonių judėjimas iš fermos ir į ją, išskyrus židinį utilizuojančius specialistus.

Kiaulių utilizavimo darbai prasidės nedelsiant, VMVT patvirtinus darbų atlikimo tvarką. Pašalinus židinį ir utilizavus užkratą nedelsiant bus atliekami komplekso dezinfekavimo darbai.

Banda yra apdrausta, o draudimo įmonė apie situaciją informuota.

Tik suvaldžius židinį „Skabeikių“ komplekse ir jį dezinfekavus bus vėl pradėtas kiaulių auginimas, t.y. bus atvežta kontrolinė banda.

„Šiuo metu mūsų rūpestis, dėmesys ir mintys yra skirtos darbuotojams. Mums labai apmaudu dėl ligos kuri pakirto mūsų bandą“, – sakė S. Leonavičius.

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, neslėpė nuostabos, kad AKM židinys buvo užfiksuotas pavyzdiniu laikomame ūkyje.

„Todėl žiūrint į ateitį didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad šios ligos vis dar nepavyksta pažaboti. „Idavang“ ir patys griežtai laikosi visų biosaugos reikalavimų, ir skatina tai daryti kitus šalies ūkius. Jie palaikė privalomų biosaugos reikalavimų griežtinimą tiek Lietuvos, tiek ir Europos lygiu, – sakė A. Baravykas. – Per pastaruosius 5 metus padarėme labai daug – tiek kiek leidžia mūsų žinios ir techninės galimybės. Tačiau bendromis jėgomis turime išsiaiškinti, ko dar nepadarėme. Tai kiaulininkystės egzistencijos ir išlikimo klausimas.“

Per pastaruosius metus „Idavang“ į papildomas biosaugos priemones – tinklelius nuo vabzdžių, buferinių rampų, dvigubos tvoros, dezinfekavimo tvarkos ir sistemos diegimą, trasporto ribojimą ir draudimą įsinešti maisto produktus ar daiktus bei kitas priemones – investavo apie 580 tūkst. eurų.

Prieš savaitę Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje AKM židinį aptikus šeimos ūkyje, kur savoms reikmėms buvo laikomos 4 kiaulės, „Skabeikių“ kompleksas pateko į 10 km priežiūros zoną. Todėl iš komplekso jau buvo neleidžiama parduoti ar išvežti gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų.

VMVT konstatuoja, kad ir toliau sparčiai daugėja AKM protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatytas 41 AKM židiniai 16-oje Lietuvos rajonų – Alytaus, Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šakių, Trakų ir Varėnos rajonų ir Birštono savivaldybės ūkiuose.

2018. 03. 10

IDAVANG Lekėčių fermos prieigose lankėsi veterinarijos inspektoriai iš Ukrainos

IDAVANG Lekėčių fermos prieigose lankėsi veterinarijos inspektoriai iš Ukrainos. Šis vizitas buvo platesnio vertinimo dalis Plačiau

2018. 03. 02

Atsigaunanti kiaulininkystė augino ir „Idavang“ rezultatus

Atsigaunanti kiaulininkystės rinka Lietuvoje ir kylanti kiaulienos paklausa pasaulyje antrus metus iš eilės augino „Idavang“ finansinius rezultatus. Plačiau

Atsigaunanti kiaulininkystės rinka Lietuvoje ir kylanti kiaulienos paklausa pasaulyje antrus metus iš eilės augino „Idavang“ finansinius rezultatus. Grupės įmonių Lietuvoje EBITDA praėjusiais metais sudarė 12,8 mln. Eur, o konsoliduotos pajamos siekė 61,4 mln. Eur.

„Dirbame industrijoje, kurioje kainos nuolatos svyruoja – tai kyla, tai krenta žemyn. Džiaugiamės, kad nepaisant 2017 m. pabaigoje smarkiai kritusių kainų, mes pagerinome savo finansinius rodiklius“, – sakė „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius.

Lyginant su 2016 m. „Idavang“ grupės įmonių Lietuvoje EBITDA – eliminavus biologinio turto tikrosios vertės pokytį – augo net 49 proc., nuo 10,2 mln. Eur iki 15,2 mln. Eur.

Praėjusiais metais įmonės „Idavang“, „Idavang Kepaliai“ ir „Idavang Pasodėlė“ gavo 61,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 11 proc. daugiau nei 2016 metais. 2017 m. bendrovės „Idavang“, valdančios septynis kompleksus, pajamos siekė 49,1 mln. eurų, „Idavang Kepaliai“, valdančios tris kiaulininkystės kompleksus, – 12,5 mln. eurų, o „Idavang Pasodėlė“, valdančios du kompleksus Panevėžio rajone, – 12,5 mln. eurų.

Visų trijų bendrovių uždirbtas grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė 6,6 mln. eurų.

598 tūkst. eurų pajamų bendrovės gavo iš ūkininkams parduotų organinių trąšų, perdirbtų biodujų jėgainėse. „Idavang“ kartu su „Modus energija“ valdo 8 biodujų jėgaines, kurių instaliuota galia siekia 4,9 MW. 2017 m. jos pagamino daugiau nei 35,7 mln. kWh žaliosios elektros energijos, perdirbo 470 tūkst. kubinių metrų atliekų ir beveik 30 tūkst. tonų sumažino anglies dvideginio išmetimą į aplinką.

Praėjusiais metais „Idavang“ grupė taip pat išplatino obligacijų, kurių vertė siekia 85 mln. eurų.

Šių metų vasario pabaigoje įmonė pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą. Sudarant šį bendrovių reitingą, buvo vertinami 6 rodikliai: pelnas, pajamos, jų abiejų metinis pokytis, pelningumas ir vidutinis darbo užmokestis.

Lietuvoje „Idavang“ įmonės valdo 12 kiaulių auginimo kompleksų Panevėžio, Ignalinos, Kelmės, Pasvalio, Pakruojo, Akmenės, Radviliškio, Joniškio, Kalvarijos ir Šakių rajonuose.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovėse „Idavang“, „Idavang Kepaliai“ ir „Idavang Pasodėlė“ dirbo 372 darbuotojai.

2018. 03. 01

IDAVANG pelnė prestižinį agroverslo sektoriaus lyderio apdovanojimą

IDAVANG pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą. Plačiau

IDAVANG pelnė prestižinį „Verslo žinių“ 2017 m. agroverslo sektoriaus lyderės apdovanojimą.

IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius džiaugėsi, kad apdovanojimas atiteko gilias lietuviškas tradicijas turinčios agroverslo šakos įmonei, kurios sėkme rūpinasi per 350 žmonių, dirbančių visoje Lietuvoje.

„Gautas apdovanojimas – geriausias visos mūsų komandos darbo įvertinimas. Įrodėme, kad norint būti stipriausiais rinkoje ir kurti tvarų verslą taip pat svarbu savo sėkme dalintis su darbuotojais“, – sakė IDAVANG generalinis direktorius Saulius Leonavičius.

„Verslo žinių“ analitikai, sudarydami bendrovių reitingą, vertino 6 rodiklius: pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį.

Šis apdovanojimas įrodo, kad IDAVANG ne tik dirba pelningai, bet ir gali didžiuotis geriausiais darbuotojų atlyginimais sektoriuje.

IDAVANG grupė Lietuvoje valdo 12 kiaulių auginimo kompleksų, kuriuose auginama 15,3 tūkst. paršavedžių, ir vadovaujasi nuostata, kad sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą, daug dėmesio skiriant aplinkosaugai, aplinkinėms bendruomenėms bei įmonės darbuotojams.

Skaidrumu ir pasitikėjimu grindžiami santykiai bei aukšta produkcijos kokybė – tai pamatinės vertybės, lemiančios kiekvieną kompanijos sprendimą bei pelnančios geriausius rezultatus.

Be aukštų verslo rezultatų, IDAVANG demonstruoja ir išskirtinius gamybos rodiklius, tokius kaip priesvorio ir suvartoto pašaro santykis ar paršelių, tenkančių vienai paršavedei, santykis. Pastarąjį užtikrina nuolatinis IDAVANG kiaulių mitybos specialistų vykdomas pašaro receptų tobulinimas bei išskirtinė kiaulių genetikos gerinimo programa.

IDAVANG taip pat rūpinasi aplinkosauga ir kartu su partneriu valdo 8 biodujų jėgaines, pastatytas šalia kiaulininkystės kompleksų. Ateityje planuojama ir toliau didinti biodujų jėgainių galingumą. Jėgainėse perdirbant srutas ne tik gaminama elektros energija, bet ir mažinami tręšimo srutomis metu atsirandantys kvapai.

„Sektoriaus lyderių“ apdovanojimuose buvo vertinamos tik tos įmonės, kurios patenka į „Verslo žinių“ sudaromą bendrovių TOP 1000 sąrašą. Į jį patenka bendrovės, kurios turi daugiau nei 10 darbuotojų, jų atlyginimų vidurkis viršija sektoriaus vidurkį, be to, yra vertinamas ir įmonių per metus uždirbtas pelnas. Šįkart šiuos kriterijus atitiko 788 bendrovės.

Atrinktos bendrovės padalytos į 10 sektorių: agroverslo, paslaugų, maisto pramonės, kitos pramonės, mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos, transporto, statybos, technologijų ir energetikos.

„Sektorių lyderių“ reitingas sudaromas pagal „Creditinfo“ ir „Verslo žinių“ surenkamus bei viešai prieinamus įmonių duomenis.

2018. 02. 19

Svečiai IDAVANG Lietuvoje ir Rusijoje

Praėjusią savaitę IDAVANG aplankė nemažai svečių. 3 svečiai atvyko iš Topigs Norsvis, 4 mitybos specialistai ir vienas veterinarijos konsultantas lankėsi IDAVANG. Plačiau

2018. 02. 12

Įvyko metinis LKAA susirinkimas

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA), kurios nariais yra IDAVANG įmonės Lietuvoje, organizavo metinį narių susirinkimą, kurio metu buvo pristatyta asociacijos veiklos ataskaita už 2017 m. Praėjusiais metais LKAA aktyviai dalyvavo įvairiuose Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Aplinkos ministerijos (AM), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LR Vyriausybė), Lietuvos Respublikos seimo (LR Seimas), įvairių savivaldybių ir kitų įstaigų organizuojamuose susirinkimuose bei susitikimuose, kuriuose buvo diskutuojama aktualiomis temomis, teisės aktų koregavimo klausimais. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas afrikiniam kiaulių marui (AKM)

Susitikimų su ŽŪM atstovais metų buvo diskutuojama dėl AKM prevencijos priemonių plano pakeitimo, protrūkių valdymo, nuostolių kompensavimo, skerdenų klasifikavimo formulės ir įrangos atnaujinimo. Vienas svarbesnių pasitarimų buvo gyvulininkystės Lietuvoje perspektyvų tema.

Kartu su VMVT nuolat nagrinėti su AKM susiję klausimai, strategijos rengimas, dalyvauta Žaliojoje savaitėje. Organizuotas seminaras dėl biologinio saugumo priemonių.

Specialiai LR Vyriausybės organizuotoje AKM darbo grupėje diskutuota dėl papildomų priemonių, teisės aktų pakeitimų, baudų ir konfiskavimo, šernų populiacijos mažinimo, gaišenų užkasimo/deginimo, degių medžiagų utilizavimo deginant, nuostolių kompensavimo ir biologinio saugumo priemonių finansavimo.

Su AM diskutuota dėl sanitarinių apsaugos zonų įregistravimo, dirvožemio monitoringo atlikimo aktualumas, amoniako normos aplinkos ore koregavimas.

LKAA prezidentas Algis Baravykas taip pat dalyvavo Copa cogeca (Committee of Professional Agricultural Organizations ir General Committee for Agricultural Cooperation in the European Union) organizuojamuose susitikimuose gyvūnų gerovės klausimais, baltyminių pašarų naudojimo balanso klausimais, aptarė rinkos situacijos ir prieigos temomis, taip pat paliestas ir visoje Europoje aktualus AKM klausimas.

2018. 01. 26

Po Kalėdinių renginių....

Praūžus Kalėdinių švenčių maratonui, kolegos pasidalino įspūdžiais iš jų padalinių organizuotų renginių. Plačiau

Praūžus Kalėdinių švenčių maratonui, kolegos pasidalino įspūdžiais iš jų padalinių organizuotų renginių.

Mūšos kolektyvas vyko į Džordanos Butkutės koncertą. Fermos kolektyvas papasakojo, kad gavę kasmetinį pasiūlymą Kalėdinei šventei iš keleto variantų nedvejodami pasirinko jubiliejinį Džordanos Butkutės koncertą "Iki mėnulio ir atgal ", kuris vyko Panevėžio CIDO arenoje. Koncertas stebino ne tik garso, bet ir vaizdo efektais. Džordana savo dainomis ir užburiančiu balsu daugeliui leido nusikelt porą dešimtmečių atgal. Šou buvo nepakartojamas! Mūšos kolektyvas dėkoja įmonei už suteiktą galimybę smagiai praleisti laiką.

Rupinskų Kalėdinė šventė įvyko Gruodžio 1 – ąją dieną nuostabios gamtos apsuptyje - Ginučių kaime, turizmo sodyboje - ,,Gervinė“. Ilgai laukę šventės Rupinskų padalinio darbuotojai rinkosi į turizmo sodybą, nešini gera nuotaika, gėriu bei tarpusavio šiluma ir supratingumu. Darbuotojai pasidalino įspūdžiais apie šventę: „Mūsų šventės tikslas buvo – visiems susirinkti, atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių, artimiau pabendrauti ir aišku gerai praleisti laiką. Kaip ir visada, šventė pas mus prasidėjo gražiais palinkėjimais ateinančių švenčių proga vieni kitiems. Mus supo gausus vaišių stalas ir šiltų pokalbių bei juoko sūkurys. Paskui susikibę rankomis įsisukome į muzikos garsus ir leidomės į šokių pasaulį.“ Padalinio administratorė Miglė papasakojo, kad jaiasmeniškai ši Kalėdinė šventė atnešė daug gerų ir nepamirštamų įspūdžių. „Esu nauja darbuotoja šiame kolektyve, o jausmas toks, lyg būčiau čia dirbusi jau keletą metų. Mūsų šventė ir šis susibūrimas parodė tai, kad Rupinskų padalinio kolektyvas, tai lyg visa didelė šeima. Ačiū Jiems, kad mane taip šiltai priėmė į savo šeimą!“, - sakė Miglė. Pagalbinė virtuvės darbuotoja Valentina Bubulienė papasakojo, kad Kalėdinės šventės vakarėlis buvo nuostabus. „Patiko, kad kolektyvas labai linksmas, o jaunimas moka prisitaikyti ir įsilieti į mūsų gretas. Šventės metu daug šokome, buvo labai linksma ir smagu“, - sakė Valentina.

Sidabros kolektyvas Kalėdinę šventę surengė gruodžio 15 d. Joniškio pramogų centre "Žilvinas". Akcento spalva- auksine. Kolektyvas šventės įspūdžius sudėjo į eiles:

Įspūdis mums buvo toks:
Karoliukus aukso užsidėję,
Mes Kalėdų vakarėlin sugužėjom.
Šokom, trypėm ir dainavom,
Kol 3D žaidimai atvažiavo.
Pravedė jie mums programą
Ir parodė panoramą.
Buvo tų, kas baimes nugalėjo,
Kai kuriems tvirtesnio pagrindo reikėjo.
Buvo linksma ir smagu,
Pakartoti noris su nekantrumu.

„Senuosius Metus palydėjome karšto vyno taure ir užkandėlėmis, šildėmės prie ugnelės šnekučiuodamiesi ir neskubėdami išsiskirstyti“,- sakė padalinio administratorė Raminta Povilaitienė

Sajas darbuotojų Kalėdinis vakaras vyko kavinėje-bare „Kamara“ gruodžio 22d. Kolektyvas papasakojo, kad linksminosi nuoširdžiai ir smagiai. Įmonės dovanas padalino Senelis Šaltis. Bet taip paprastai jų neatidavė. Darbuotojai turėjo atlieti užduotis, pasakyti palinkėjimus bendradarbiams, sužaisti žaidimuką, pasakyti eilėraštį. Įdomų žaidimą sugalvojo fermos vadovas Ignius Sutkus: visi ant lapelių buvo parašę kažką apie save. „Traukėme lapelius ir turėjome atspėti kuris bendradarbis yra apibūdintas. Nepataikai atspėti – išgeri, dar kartą nepataikai – vėl išgeri ir t.t. :) Vėliau vyko šokiai, biliardo žaidimas. Vakarėlis baigėsi apie 3 val. nakties“- sakė padalinio administratorė Sandra Sukackienė.

Kalvarijos ir Šešupės kolektyvai Kalėdas atšventė Žalgirio arenoje „80 –ųjų koncerte“ su grupėmis Alphaville, Savage ir C.C Catch. Kolegos papasakojo, kad išvyka buvo labai smagi, o įspūdžiai nepakartojami.

Lekėčių, Skabeikių, Pasodėlės ir Ramygalos fermos Kalėdiniams renginiams pasirinko vietos kavines ar pokylių sales. Švenčių metu mėgautasi skaniu maistu, muzika, žaidimais ir šokiais. Renginių metu buvo pagerbti ir apdovanoti ilgamečiai darbuotojai. Kaip papasakojo padalinių darbuotojai, smagu buvo pabendrauti su kolegomis nedarbinėje aplinkoje, pasėdėti prie bendro stalo, smagiai pasišnekučiuoti, pajuokauti, pašokti.

O administracija, užbaigdama Kalėdinių renginių maratoną, sausio 20-ąją pasinėrė į Stebuklų šalį. Atvykstančius kolegas pasitiko Skrybėlius ir Širdžių Karalienė. Vakaro metu magas rodė stebuklingus triukus bei mokė, kaip juos atlikti patiems. Taip pat stebėjome užburiantį šviesos šou, darėmės stebuklingas tatuiruotes, kurių nepamatysi plika akimi. Bei turėjome galimybę apžiūrėti Iliuzijų muziejaus eksponatus. Renginys vyko Vilniaus Senamiestyje, kuris užburia savo nepažintom gatvelėm ir senoviniais pastatais, kas dar labiau sukūrė Stebuklų šalies atmosferą.

2018. 01. 12

2017 m. IDAVANG paramos projektams skyrė beveik 35 tūkst. EUR

Pasibaigus metams dažnai skaičiuojame nuveiktus darbus, vertiname jų rezultatus. 2017 metai IDAVANG buvo sėkmingesni nei 2016-ieji, tad džiaugiamės turėdami galimybę išpildyti daugiau paramos prašymų bei padaryti gyvenimą mūsų kaimynystėje geresnį. Plačiau

Kaip ir kasmet, taip ir 2017 m. IDAVANG Lietuvoje ir Rusijoje prisidėjo prie vietos bendruomenių turiningo laisvalaikio bei visapusiško tobulėjimo. Tardamiesi su vietos valdžios atstovais, bendruomenių, ugdymo įstaigų vadovais, susipažinę su jų poreikiais, skyrėme paramą įvairių projektų įgyvendinimui.

Lietuvoje parėmėme tradicines Papilės miestelio bendruomenės, Tytuvėnų seniūnijos, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos, Pagryžuvio kaimo bendruomenės, Jusevičių kaimo bendruomenės, Lekėčių bendruomenės asociacijos, Linkuvos miestelio ir kitas šventes. Skyrėme paramą tokioms ugdymo įstaigoms, kaip Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centras, Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių pagrindinė mokykla, Pakruojo „Žemynos“ pagrindinė mokykla, Pakruojo r. savivaldybės Studijų rėmimo fondui ir kt. Už skirtas lėšas buvo atliekami įvairūs remonto darbai, įsigyjamas inventorius, organizuojamos vaikų stovyklos, išvykos bei šventės. Taip pat šiemet parėmėme Akmenės r. neįgaliųjų draugiją, prisidėjome prie Pagryžuvio kultūros centro stogo remonto atnaujinimo darbų, Linkuvos 500 metų sukakčiai paminėti paminklo gamybos bei kitų paramos projektų.

Rusijoje didelė dalis paramos buvo skirta švietimo įstaigoms - mokykloms, vaikų darželiams, vaikų namams. Už skirtas lėšas buvo nupirkta baldų vaikų darželiui "Brigantina", pakeisti 5 langai Nurmos 3-ojoje mokykloje, nupirktos medicinos svarstyklės vaikų namams. Taip pat buvo nupirktos Kalėdų dovanos vaikams iš specialios mokyklos (3-oji mokykla, VIII tipo), prizai miestų vaikų konkursams, sporto varžyboms. Šiais metais mes taip pat palaikėme ledo ritulio sporto komandą. Paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų "Jauno kario" varžybų organizavimas, lengvaatlečių bėgimas "Tišino-Ostrov", įvairios tarpregioninės varžybos. Tikslinė parama buvo skirta sunkiai sergantiems pacientams. Taip pat buvo skirta lėšų veteranų organizacijai „Karo, darbo, karinių pajėgų ir teisėsaugos institucijų veteranai“, organizacijai "Černobylio vaikai“, tradicinių kaimų Elena, Dubki, Zaborovje, Pokaty, Malaja Guba ir kt. bendruomenių švenčių organizavimui.

2017. 12. 22

IDAVANG išplatino obligacijų už 85 mln. Eur

Šie metai buvo kupini pokyčių. Stengiantis užtikrinti efektyvų mūsų ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, 2017 m. skyrėme daug dėmesio įvairių galimų finansavimo šaltinių paieškai. Plačiau

2017. 12. 15

IDAVANG aplinkosaugos ir darbų saugos komandų susitikimas

Lietuvos IDAVANG įmonių aplinkosaugos ir darbų saugos ir sveikatos ir civilinės saugos specialistų komanda lankėsi IDAVANG Agro, Nurmoje. Plačiau

2017. 12. 10

IDAVANG aplinkosaugos skyrių vadovai lankėsi konferencijoje Nyderlanduose

IDAVANG Lietuvos ir Rusijos įmonių aplinkosaugos vadovai Tadas Palubinskas ir Artem Kiselev lankėsi kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ManuREsource 2017 Plačiau

2017. 12. 01

Lietuvoje lankėsi nauji IDAVANG ūkininkai iš Lenkijos

Lapkričio pabaigoje IDAVANG kvietimu Lietuvoje apsilankė keli mūsų partneriai iš Lenkijos. Plačiau

2017. 11. 25

IDAVANG aplinkosaugos komanda lankėsi parodoje Hanoveryje, Vokietijoje

IDAVANG aplinkosaugos komanda apsilankė į „Agritechnika2017“ parodoje Hanoveryje, Vokietijoje. Plačiau

2017. 11. 17

IDAVANG vadovų mokymai

IDAVANG planuoja efektyvaus vadovavimo mokymus vadovams. Plačiau

2017. 11. 13

IDAVANG Pasodėlės padalinyje atnaujintas apšvietimas

IDAVANG Pasodėlės padalinyje baigti apšvietimo atnaujinimo darbai. Pakeisti net 1678 senieji šviestuvai. Jų vietoje įrengtas šiuolaikiškas LED apšvietimas. Plačiau

2017. 11. 02

Elektrą gamina iš mėšlo: užtektų visai Ukmergei

Autorė Justina Maciūnaitė

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/elektra-gamina-is-meslo-uztektu-visai-ukmergei.d?id=76204915

Šiandien paklausus žmonių, iš ko gaminama elektra, visi nedvejodami atsakytų: iš akmens anglių, dujų, naftos. Nemaža dalis gyventojų pridurtų vėjo, saulės energiją, vienas kitas ir hidroelektrines prisimintų. Vis dėlto, ko gero, retas kuris paminėtų kiaulių srutas, nors, specialistų teigimu, tai gali būti vienas iš pagrindinių elektros gamybos būdų ateityje. Tačiau kaipgi vyksta tokia elektros gamyba, kiek apsimoka ją gaminti ir kur ji naudojama?

Mėšlas – ne tik trąša

Atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumas neginčijamas Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse. Lietuvoje taip pat stengiamasi pereiti prie saulės, vėjo gaminamos elektros. Šalia to, visi europiečiai, tarp jų ir lietuviai, skatinami perdirbti kiek įmanoma daugiau atliekų, kad jos galėtų būti panaudojamos dar kartą.

Be plastiko, popieriaus, stiklo ar kitų kasdien susidarančių atliekų, perdirbti galima ir mėšlą. Lietuviai jau nuo seno žino, kad mėšlas – puiki natūrali trąša. Tuo naudojasi ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Tačiau šiais laikais mėšlas yra dar vertingesnis. Tobulėjant technologijoms, surastas būdas, kaip jį paversti biodujomis, o jas – elektra.

Brangi, tačiau veiksminga technologija

Lietuvoje srutų panaudojimas elektros gamybai, mokslininkų teigimu, vis dar yra neišnaudota niša. Ypač atsižvelgiant į gyvulininkystės populiarumą mūsų šalyje.

Procesas, kurio metu gyvulių srutos virsta elektra, sudėtingas nėra. Visų pirma, jos paverčiamos biodujomis, o tuomet biodujų jėgainėse – elektra. Biodujų gamyba išplėtota Danijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Pietryčių Švedijoje, intensyvėja ir Latvijoje. Lietuva pagal energijos gamybą biodujų jėgainėse tarp Europos Sąjungos šalių 2010 metais užėmė 4 vietą sąrašo gale. Aplenkėme tik Estiją, Rumuniją ir Kiprą.

Įrengti biodujų jėgainę kainuoja brangiau nei pastatyti saulės kolektorius. Pigiau yra net įsirengti vėjo jėgainę, nes didžiausias rūpestis, pastačius biodujų jėgainę, yra žaliavos jos veikimui gavimas. Be to, jos veikimas yra pagrįstas biologiniais procesais, kurie reikalauja atitinkamo valdymo ir priežiūros.

Biojėgainių privalumu įvardijama tai, kad jos pagal darbo valandų skaičių yra našesnės negu kitų atsinaujinančių išteklių jėgainės. Biojėgainės per metus vidutiniškai dirba apie 8 tūkst. valandų, išvystydamos projektinę galią. Tuo tarpu vėjo jėgainių našumas maksimalia galia siekia 1,5-2 tūkst. valandų per metus.

Nors Lietuvoje biodujų jėgainės dar nėra labai populiarios, tačiau šį elektros gavybos būdą po truputį atranda stambūs ūkininkai ir fermos, kuriose auginama daug gyvulių. Būtent čia sukauptos srutos panaudojamos antrą kartą.

Pagaminamos energijos užtektų Ukmergei

Viena iš nedaugelio Lietuvoje gyvulių srutas biodujomis paverčiančių gyvulininkyste užsiimančių įmonių yra „Idavang“. Kartu su kita bendrove „Modus energija“ ji valdo 8 biodujų jėgaines, įrengtas šalia kiaulininkystės kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.

„Idavang“ užsiima kiaulių auginimu. Kadangi įmonė Lietuvoje turi ne mažiau kaip 11 kiaulininkystės kompleksų, jos atstovams teko gerokai pasukti galvą, ką daryti su susidarančiomis srutomis. Pasak įmonės atstovų, nuo pat „Idavang“ sukūrimo didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, todėl fermose susidaręs mėšlas visuomet buvo naudojamas trąšoms. Iš tvartų surinktas srutas kompanija separuoja - mechaniškai atskiria skystąją jų dalį nuo kieto mėšlo.

Įrengus biojėgaines, srutų perdirbimas dar labiau suintensyvėjo. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius teigia, kad tos 8 biodujų jėgainės, kurios šiuo metu priklauso „Idavang“ ir „Modus energija“, per 2016 metaus pagamino beveik 30,4 mln. kWh elektros.

„Tiek elektros energijos per metus užtektų Ukmergės miestui. Šiai elektrai pagaminti jėgainės sunaudojo 402 tūkst. tonų kiaulių srutų. Pagal poreikį yra perdirbamos ir kitos – augalinės – atliekos“, – priduria S. Leonavičius.

Visa biodujų jėgainėse pagaminama elektra yra parduodama į bendrąjį elektros tinklą pagal aukcionuose laimėtą tarifą.

Atsipirkimą įžvelgia aplinkosaugoje

Investicija į elektros gamybą iš biodujų buvo nemaža. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius skaičiuoja, kad įmonė kartu su „Modus energija“ investavusios apie 30 mln. eurų. Tačiau investicijos atsipirkimą, anot pašnekovo, įmonės skaičiuoja ne sutaupytais eurais, o nauda aplinkai. Jis teigia, kad vieni iš pagrindinių tikslų – neutralizuoti kiaulių mėšlo kvapus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinti trąšų kokybę.

„Jėgainėms perdirbus kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, jis tampa bekvape aukštos kokybės organine trąša, o iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – t. y. 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių“, – palygina pašnekovas.

Maža to, pati „Idavang“ elektrą perka ir iš bendrojo elektros tinklo, naudojasi žaliąja energija, kurią įsigyja iš nepriklausomo energijos tiekėjo. Kitose Europos šalyse elektros gamyba iš biodujų yra kur kas populiaresnė. Nors investicija į šią technologiją nemaža, suprantama, kad daugiausiai investuojama į aplinkosaugą, tačiau ir išgaunami elektros kiekiai gali būti išties nemaži.

2017. 10. 30

Pokyčiai IDAVANG vadovų komandoje

Martin Thorsen, IDAVANG Rusija veiklos direktorius nuo spalio 27 d. nebedirba IDAVANG. Linkime Martinui sėkmės jo naujame darbe. Plačiau

2017. 10. 27

IDAVANG bando giluminį kiaulių sėklinimą

Neseniai IDAVANG Mūšos fermoje išbandytas nuo seno žinomas, bet kiaulininkystėje plačiai nepaplitęs sėklinimo būdas- giluminis sėklinimas. Plačiau

2017. 10. 18

Po aplinkosauginių patikrinimų

Neseniai IDAVANG padaliniuose buvo atlikti aštuoni aplinkosauginiai patikrinimai, du iš jų atlikti rotaciniu principu. Plačiau

2017. 10. 10

IDAVANG pasirašė sutartį dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo

Įmonė įgyvendina projektą „UAB IDAVANG darbuotojų kvalifikacijos kėlimas”, Nr. 09.4.3-ESFA-T-846-01-0030. Plačiau

2017. 10. 01

IDAVANG eksportavo pirmąsias skerdenas į Latviją

IDAVANG nuolat ieško naujų pardavimų kanalų, todėl jau kurį laiką bendradarbiaujame su vietinėmis skerdyklomis, kuriose, IDAVANG užsakymu, skerdžiamos mūsų kiaulės. Plačiau

2017. 09. 29

IDAVANG Rupinskų fermoje lankėsi ekspertai iš Honkongo

Šių metų rugsėjo 25 – 28 d. Lietuvoje vyksta Honkongo maisto saugos ekspertų vizitas dėl jautienos ir kiaulienos eksporto iš Lietuvos į Honkongą. Plačiau

2017. 09. 22

IDAVANG Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai

Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, norėdami pamatyti, kaip tvarkomasi jų finansuojamoje įmonėje. Plačiau

2017. 09. 14

Įvyko IDAVANG grupės vadovų susirinkimas

IDAVANG grupės vadovų komanda organizavo susirinkimą, kuris įvyko rugpjūčio pabaigoje Siguldos mieste Latvijoje. Plačiau

2017. 09. 01

Po vasaros švenčių...

Kaip ir kiekvienais metais, vasaros metu IDAVANG darbuotojai organizuoja savo padalinio ar kelių padalinių vasaros šventes. Plačiau

2017. 01. 04

Gimtoji žemė: "Įveikus afrikinį kiaulių marą, Rupinskuose vėl vyksta intensyvi gamyba"

Gimtoji žemė: "Įveikus afrikinį kiaulių marą, Rupinskuose vėl vyksta intensyvi gamyba" Plačiau

2016. 06. 17

AuGink savo kraštą: prie projekto prisijungė bendrovė Idavang

Žemės ūkio ministerija ir 15 kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje valdanti bendrovė „Idavang“ pasirašė gerosios valios memorandumą „AuGink savo kraštą“, įsipareigodamos populiarinti vietinę produkciją. Plačiau

2016. 04. 19

Aukščiausiasis Teismas atmetė pretenzijas dėl Kalvarijos komplekso

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovė „Idavang" teisėtai vykdo savo veiklą Kalvarijos kiaulių auginimo komplekse, taip užbaigdamas septynerius metus trukusį kelių vietinių gyventojų ginčą su įmone. Plačiau

Aukščiausiasis Teismas atmetė pretenzijas dėl Kalvarijos komplekso

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti praėjusių metų Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kurioje patvirtinta, kad „Idavang” jau nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą komplekse.

Kalvarijos kompleksą „Idavang" įsigijo 2005 metais - kartu su veiklai būtinu Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimu, kuriuo buvo leista užauginti iki 102 tūkst. kiaulių per metus. 2006 m. buvo išduotas atnaujintas leidimas, metinius pajėgumus sumažinęs iki 90 tūkst. kiaulių.

Šešių vietinių gyventojų bei dviejų tų pačių asmenų valdomų bendruomenių prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 metais panaikino TIPK leidimą, pripažinęs, kad aplinkosaugininkai įvėlė klaidų, išduodami jį ankstesniems komplekso savininkams.

Todėl „Idavang” buvo priversta nutraukti pagal šį leidimą Kalvarijoje vykdytą intensyvios kiaulininkystės veiklą. Pertvarkius kompleksą, bendrovė čia pradėjo auginti TIPK leidimo nereikalaujantį skaičių kiaulių - iki 10 tūkst. paršelių, sveriančių nuo 7 iki 30 kg. Pagal aplinkosaugos normatyvus toks paršelių skaičius atitinka 1000 mėsinių kiaulių.

Bet vienas iš šešių teisinius ginčus pradėjusių gyventojų pernai paprašė teismo išaiškinti, ar „Idavang” apskritai turi teisę užsiimti veikla Kalvarijoje.

Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino, kad „Idavang” nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą, todėl atsisakė aiškinti naujai vykdomos veiklos teisėtumą kaip visiškai nesusijusį su panaikintu TIPK leidimu.

Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, užsibaigę teisminiai procesai ne tik pagaliau leidžia bendrovei aiškiau planuoti savo veiklą, bet ir suteikia aiškumo komplekse dirbantiems žmonėms, nerimavusiems dėl savo darbo vietų.

Per pastaruosius 11 metų „Idavang” į Kalvarijos kompleksą investavo 5,5 mln. eurų. Aktyvios veiklos laikotarpiu čia dirbo 25 darbuotojai, šiuo metu jų likę 9.

„Turime 13 kompleksų visoje Lietuvoje ir tai buvo vienintelis atvejis, kai taip beatodairiškai buvo siekiama „Idavang” sužlugdymo. Supratome, kad kiekvienam žmogui įtikti neįmanoma, tačiau ši istorija tikrai neatėmė mūsų tikėjimo dialogo su kaimyninėmis bendruomenėmis galia”, - sakė S.Leonavičius.

Tačiau, pasak jo, teisiniai ginčai dėl Kalvarijos komplekso pakoregavo bendrovės investavimo kryptis.

„Matydami bandymus sužlugdyti mūsų veiklą, pastaruosius kelerius metus „Idavang” akcininkai savo investicijas nukreipė į Rusiją bei Lenkiją”, - sakė S.Leonavičius.

Rusijoje esančiose „Idavang” įmonėse įdarbinta 400 žmonių, o bendrovės metinė apyvarta šioje šalyje siekia 50 mln. eurų. Lenkijoje šiemet kompanija planuoja viršyti 8 mln. eurų apyvartą.

Šaltinis-ELTA

2016. 02. 23

Kiaulininkystės kompleksų kvapus neutralizuoja 7 biodujų jėgainės

„Idavang” baigė įgyvendinti visų septynių biodujų jėgainių projektus. Plačiau

2015. 12. 21

Donato Dabrovolsko kiaulienos receptai sugulė į knygą

Dviems savo paties restoranams Vilniuje vadovaujančio virtuvės šefo Donato Dabrovolsko ir jo komandos 31 receptas sugulė į kiaulienos patiekalų knygą. Plačiau

Donato Dabrovolsko kiaulienos receptai sugulė į knygą

Dviems savo paties restoranams Vilniuje vadovaujančio virtuvės šefo Donato Dabrovolsko ir jo komandos 31 receptassugulė į kiaulienos patiekalų knygą. Knygoje, kurią Kalėdų proga nemokamai galima atsisiųsti internetu, šventinėms vaišėms besiruošiantys virtuvės entuziastai ras iš visų pasaulio kampelių surinktus gardžiausius kiaulienos patiekalų receptus.

„Dirbdami keliose šalyse žinome, koks margas yra pasaulis. Žinios apie svečių šalių kultūrą leidžia mūsų darbuotojams išlaikyti platų akiratį. To paties linkėdami kiaulienos vartotojams, sukūrėme šią knygą”, - sakė Saulius Leonavičius, vadovaujantis kiaulininkystės įmonių grupei „Idavang”, kurios iniciatyva ir buvo išleista receptų knyga.

Knygos kūrėjai tiki, kad skaitytojai, ragaudami sočius britiškus pusryčius, egzotišką Filipinais kvepiantį barbekiu, spalvingą kolumbietišką patiekalą ar Lietuvai artimesnį vengrišką guliašą, patirs ne tik patiekalų gaminimo ir valgymo malonumą, bet ir stebuklingą pasaulio margumą bei daugialypiškumą.

Knygos receptų, atrastų skirtingų šalių virtuvėse ir nuspalvintų unikaliomis detalėmis, autoriaus šefo Donato Dabrovolsko teigimu, nors kiauliena yra labai populiari mėsa, iki šiol namų šeimininkės ir šeimininkai pasigesdavo įdomesnių gaminių, kurie suteiktų mėsai netikėtos specifikos.

„Tačiau pasaulio virtuvių tradicijos padeda šią situaciją keisti. Tuo labiau, kad kulinarijos pasaulyje šiuo metu stebimas kiaulienos atgimimas. Tam tikros kiaulienos dalys, ypatingai – didesni mėsos gabalai, bei paruošimo būdai vėl ateina į madą”, - sako šefas.

Donatas pastebi, kad Lietuvoje sklando įvairių mitų, susijusių su kiaulienos gaminiais.

„Pavyzdžiui, daugelis įsivaizduoja, kad dešrelė gali būti padaryta tik iš antrarūšių ingredientų. Tačiau tai nėra taisyklė. Vokietijoje ar Britanijoje didžioji dalis gyventojų turbūt neįsivaizduoja dienos be aukštos kokybės dešrelės, pagamintos iš geriausių produktų. Pasaulio tradicijos mums parodo, kaip svarbu virtuvėje išlikti kūrybiškiems. Tuo labiau, kad dabar madinga gamintis maistą patiems ir žinoti, kas į jį įdėta”.

Šefo manymu, patiekalo gaminimas prasideda jau parduotuvėje. „Todėl smagu, kad parduotuvėse atsiranda vis daugiau informacijos apie mėsos produktus. Patys gamintojai ir pardavėjai pradeda šviesti pirkėjus apie tai, kaip vartoti parduotuvėse siūlomą kiaulieną. Dabar daugelyje prekybos centrų rasime ir lankstinukų su patarimais, ir mėsininką, kuris visada patars, ką pirkti ir kaip ruošti. Juk išpjovą galima ir troškinti, o kepsnį – gaminti iš nugarinės, o ne įprastos šoninės”, - siūlo Donatas.

O virtuvėje, šefo teigimu, reikalingos ne tik žinios, bet ir intuicija. „Žinios ir tinkami įrankiai visada padeda, tačiau kiekvienas mėsos gabalas kepa skirtingai. Netgi ta pati ir tokio paties svorio dalis skiringose orkaitėse keps kitaip. Tad neužtenka sekti kepimo laiko. Reikia vystyti ir nuojautą. Ją lavinti galima kuo dažniau gaminant patiekalus ir virtuvėje pasitelkiant visus savo pojūčius”, - patarė šefas.

Knyga „Kiauliena: gardžiausi pasaulio virtuvių patiekalai” pasiekiama nemokamai adresu internete: idavang.lt/knyga.

Tai – antroji „Idavang” išleista kiaulienos receptų knyga. Pirmąją, paruoštą kartu su virtuvės šefu Ruslanu Bolgovu, galima rasti idavang.lt/knyga-2014.

2015. 07. 16

„Idavang“ parėmė stovyklą „Žemynos šėlsmas-2015“

Apie šią dieną svajojo ir jos laukė visi: 15 mokinių, 2 mokytojos ir vairuotojas. Plačiau

„Idavang“ parėmė stovyklą „Žemynos šėlsmas-2015“

Apie šią dieną svajojo ir jos laukė visi: 15 mokinių, 2 mokytojos ir vairuotojas. Pagaliau išaušo liepos 7-oji. Atsisveikinę su tėveliais, susitalpinę į mokyklinį autobusą, visi linksmi išriedėjo pajūrio link.

Tos dienos kelionės tikslas buvo- Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas abipus upės. Vienoje upės pusėje stovyklautojai įsikūrė nakvynei, o kitoje pusėje pusryčiaudavo ir vakarieniaudavo. O ten vaikai su vadovėmis patekdavo ne pėsčiomis, o persikeldavo valtimi. Tą patį vakarą visi pabuvojo Ventės rago Ornitologijos stotyje. Šmaikštaus ornitologo Vytauto Jusio dėka vaikai sužinojo daugybę paslapčių apie paukščių migraciją, kur žiemoja gandrai, kas tas žiedavimas, kodėl čia sužieduojama daugiausiai paukščių.

Išaušus kitai dienai, nedideliu laiveliu visi stovyklos dalyviai išplaukė į Nidą. Kelionė tolima ir labai banguota. Nidoje vaikai kopė į Parnidžio kopą, nuo jos gėrėjosi nuostabiais atvirų kopų, marių, jūros, miškų vaizdais, taip pat išsimaudė vėsiame mineralinėmis druskomis prisotintame jūros vandenyje, įsiamžino nuotraukoje su legendiniu Benu – mokiniai kartu su vadovėmis prisiminė jo dainas, prisėdo šalia ir pasidarė nuotrauką atminčiai.

Na, o trečią dieną stovyklos dalyviai paskyrė Smiltynei – aplankė senovinę žvejo sodybą, pasigrožėjo delfinų pasirodymu.

Pavargę, tačiau kupini įspūdžių, susiradę naujų draugų vakare grįžome namo. Kitą dieną dar visi stovyklos dalyviai susitiko mokykloje, aptarė įsimintiniausius įvykius.

„Labai labai ačiū už paramą, kurią skyrėte mūsų organizuojamai stovyklai. Jos dėka mes susimokėjome už bilietus į delfinariumą su edukacine programa ir autobuso kurą. Dar kartą labai ačiū.“- sakė stovyklos vadovė Modesta.

2015. 07. 01

„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą

Panevėžio rajone„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą. Plačiau

2015. 06. 11

Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė

Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Plačiau

Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė

Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Tai – jau trečiasis tokio tipo generatorius, neutralizuojantis šalia esančiame ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis projektas, kuriame naudojamas lietuvių inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.

Perdirbdama Sirvyduose esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą jėgainė pagamina šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 450 namų ūkių.

„Tai – pirmoji biodujų jėgainė, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti aplinkai itin kenksmingas dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija, priduodama į elektros tinklus. Ateityje ir kitose jėgainėse ketiname diegti šią mūsų pačių kuriamą ir tobulinamą įrangą“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.

Naujoji biodujų jėgainė įrengta šalia „Idavang“ Lekėčių komplekso, kuris yra vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – jame auginama 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.

„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė. Tad dalyvaudami šiame projekte gauname ne tik vertingą energetinį efektą, bet ir kuriame komfortiškesnę gyvenamąją aplinką kaimynams”, – sakė „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.

Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia siekia 999 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 8 mln. kWh elektros ir 8 mln. kWh šilumos energijos. Visa jėgainėje pagaminta elektra bus priduodama į elektros tinklus vartotojams, o šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti. Lekėčių jėgainėje sukurtos 3 naujos darbo vietos.

„Šiuo metu prie kiaulininkystės ūkių visoje Lietuvoje valdome jau tris biodujų jėgaines, kurių bendra galia jau siekia 2,6 MW. Iki metų pabaigos planuojame pradėti įgyvendinti dar bent 4 biodujų jėgainių projektus, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. Norint išnaudoti biodujų potencialą, Lietuvoje iš viso būtų galima įgyvendinti mažiausiai 200 projektų žemės ūkio, komunalinių paslaugų ir pramonės sektoriuose, kurių bendra elektros galia siektų 160 MW – tai leistų pagaminti apie 10 procentų visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos“, – sakė N. Martyniuk.

2015. 02. 01

Biodujų jėgainė neutralizuos kvapus

Atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” Sirvyduose (Šakių raj.) pradėjo statyti trečiąją biodujų jėgainę. Perdirbdama šalia esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą ji neutralizuos kiaulininkystės kvapus ir pagamins šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 300 namų ūkių.

Lekėčių jėgainė iškils prie vieno didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – „Idavang“ „Lekėčių” komplekso, kuriame auginami 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.

„Idavang” vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulininkystės įmonė projekte dalyvauja siekdama sumažinti kvapus ir tokiu būdu komplekso kaimynams kurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką.

„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė”, – sakė S.Leonavičius.

„Tai bus jau trečioji mūsų valdoma kogeneracinė biodujų jėgainė Lietuvoje, įrengta šalia kiaulininkystės komplekso. Ji leis iš „žaliųjų“ atliekų gaminti šilumą ir elektros energiją bei perduoti ją vartotojams į tinklą. Planuojame, kad naujoji jėgainė veikti pradės veikti vėlyvą šių metų pavasarį“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.

Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia sieks 637 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 5 mln. kWh elektros, kuri bus perduodama į elektros tinklus vartotojams. Tuo tarpu jėgainėje išgaunama šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti.

„Modus Energija“ kartu su „Idavang“ šiuo metu valdo dvi biodujų jėgaines prie kiaulininkystės ūkių – 999 kW galingumo jėgainę esančią šalia „Pasodėlės“ komplekso Panevėžio rajone ir 637 kW galios biodujų jėgainę šalia „Sajas“ komplekso Kelmės rajone.

„Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.

2015. 01. 15

„Idavang" išleido kiaulienos receptų knygą

Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Idavang” vadovaujasi nuostata, jog sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Jaučiamės atsakingi už aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, kaimyninių bedruomenių gerbūvį. Plačiau

2014. 12. 29

„Idavang” padėjo išplėsti Krekenavos parapijos namus

Krekenavoje (Panevėžio raj.) šalia bazilikos atidaryta šarvojimui skirta „Vilties“ salė, kurios įrengimą parėmė „Idavang Pasodėlė”. Krekenavos parapijos namuose įrengtą „Vilties“ salę pašventino ir atidarė klebonas, teol. m. dr. Gediminas Jankūnas. Plačiau

2014. 12. 20

„Idavang” – ilgametis sporto puoselėtojas Linkuvoje

Pakruojo rajone esantį kompleksą valdanti „Idavang” atsiliepė į Linkuvos gimnazijos prašymą paremti švietimo įstaigos sporto iniciatyvas. Šįkart nuolatinis mokyklos rėmėjas padėjo kūno kultūros mokytojams įsigyti sportinį inventorių. Plačiau

„Idavang” – ilgametis sporto puoselėtojas Linkuvoje

Už gautą paramą gimnazija nusipirko labai reikalingą teniso stalą, du krepšinio ir vieną tinklinio kamuolius.

Linkuvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas Algimantas Masilionis pasakojo, jog dauguma moksleivių mielai naudojasi naujuoju teniso stalu: ir kūno kultūros pamokų metu, ir per pertraukas tobulina šio žaidimo įgūdžius.

„Ši sporto šaka labai gerai lavina reakcijos greitį, judesių tikslumą, patiriamos geros emocijos, fizinis krūvis”, - pasakojo mokytojas.

Naujasis stalas naudojamas ne tik pamokose, bet ir varžybose: sausio mėnesį vykstančiame Linkuvos gimnazijos stalo teniso turnyre ir kovą organizuojamame Linkuvos seniūnijos turnyre.

Teniso stalas pravers ir vasarą – liepos mėnesį Linkuvoje vykstančiame Škapliernos stalo teniso turnyre susirenka šios sporto šakos mėgėjai iš visos Lietuvos.

Du naujai įsigyti krepšinio kamuoliai laukia vasario – kitų metų pradžioje jau vienuoliktą kartą startuos vaikinų gimnazijos krepšinio lyga. Anot kūno kultūros mokytojo, tai – pačios mėgstamiausios ir masiškiausios varžybos, todėl krepšinio kamuoliai yra labai reikalingi ir treniruotėms, ir pačioms varžyboms.

Naujasis tinklinio kamuolys pravers šį aktyvų sportą pamėgusiems moksleiviams. Linkuvos gimnazistai tinklinį žaidžia paplūdimio aikštelėje, kūno kultūros pamokose, Linkuvos tinklinio taurės turnyre.

„Esame labai dėkingi kompanijai „Idavang“ už daugkartinę paramą Linkuvos gimnazijos sportui. Jūsų padedami mes organizuojame įvairius sportinius projektus, rengiame mėgstamų sporto šakų turnyrus ir varžybas, įsigyjame trūkstamą sportinį inventorių. Juo naudojasi ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir miestelio jaunimas”, - sakė A.Masilionis.

2014. 12. 18

„Idavang” įžiebė Krekenavos eglutę

Gruodžio viduryje Krekenavos miestelį (Panevėžio raj.) nušvietė Kalėdų eglutė. Jos įžiebimą parėmė miestelio kaimynė „Idavang Pasodėlė”. Plačiau

2014. 11. 01

„Idavang” dovana Vilniui – žalioji poilsio erdvė

Rudenį Vilniuje buvo atidaryta dar viena žalia erdvė – „Investuotojų alėja“. Šią alėją miestui padovanojo asociacija „Investuotojų forumas“, kuriai priklauso ir „Idavang”. Plačiau

2014. 11. 01

„Idavang” padėjo vėžiu sergantiems vaikams

Spalio pabaigoje Danijos prekybos rūmai Lietuvoje organizavo vakarą, skirtą vėžiu sergantiems vaikams paremti. Plačiau

2014. 09. 30

„Idavang” parėmė Pakruojo studentus

Spalio pabaigoje 24 gabius Pakruojo rajono studentus pasiekė džiugi žinia – Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondo tarybai paskirsčius „Idavang” ir kitų rėmėjų suteiktą paramą, jie gavo stipendijas. Plačiau

Personalo politika

Žmogiškųjų išteklių politika yra kompanijos filosofijos dalis. Norėdami įgyvendinti savo strategiją ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, mes užtikriname geriausias sąlygas savo darbuotojams. Mūsų veiklos sėkmę lemia tai, kad kiekviename žingsnyje vadovaujamės žmogiškųjų išteklių politikoje išdėstytais principais.

Esminiai žmogiškųjų išteklių politikos principai:
1. Darbuotojų lygybė.
2. Atlygis.
3. Darbuotojų motyvacija.
4. Personalo mokymai.
5. Veiklos vertinimas.
6. Gerų darbo sąlygų užtikrinimas.
7. Atitikimas darbo teisei.
8. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Laisvos darbo vietos

Esame moderni kiaulių auginimo įmonė, Lietuvoje turinti daugiau nei 400 darbuotojų. Mes visuomet domimės patirties ir žinių turinčiais specialistais.

Jei Jums įdomu atlikti praktiką pas mus arba norite kandidatuoti į laisvas darbo vietas, siųskite savo CV ir pageidaujamos praktikos vietą (sritį) el. paštu cv@idavang.com (su nuoroda „Praktika“). Platesnę informaciją mielai suteiksime telefonu +370 685 09279.

ŠIUO METU IEŠKOME:

Elektriko-mechaniko Šakių r. (plačiau apie šią poziciją čia);

KVIEČIAME STUDENTUS ATLIKTI PRAKTIKĄ MŪSŲ ĮMONĖJE

Siūlome galimybę susipažinti su įmonės darbo specifika ir įgyti praktinių įgūdžių šių specialybių studentams:

• Veterinarams;
• Traktorininkams.

Darbuotojų laikraštis

Prašome prisijungti

Produkcija

Vertybės

Apie mus

Įmonių grupė

Apsilankykite

Idavang kitose šalyse:

Galerija

Kultūra ir vertybės

Vizija ir misija

Mūsų vizija:

Mūsų misija:

Lithuania

Russia

Produkcija

Pašarai

Gamybos procesas

Organinės trąšos

Gyvūnų gerovė

Biosauga

D.U.K.

Aplinkosauga

Socialinė atsakomybė

Grupės socialinės atsakomybės ataskaitos

Personalo politika

Laisvos darbo vietos

Darbuotojų laikraštis

Domina mūsų produktai, užpildykite užklausą

Susisiekite

Kontaktai

Produkcija

Vertybės

Apie mus

Įmonių grupė

Apsilankykite

Idavang kitose šalyse:

Galerija

Kultūra ir vertybės

Vizija ir misija

Mūsų vizija:

Mūsų misija:

Lithuania

Russia

Produkcija

Pašarai

Gamybos procesas

Organinės trąšos

Gyvūnų gerovė

Biosauga

D.U.K.

Aplinkosauga

Socialinė atsakomybė

Grupės socialinės atsakomybės ataskaitos

Personalo politika

Laisvos darbo vietos

Darbuotojų laikraštis

Domina mūsų produktai, užpildykite užklausą

Susisiekite

Kontaktai

Slapukų naudojimo parinktys

Funkciniai slapukai (būtini)

Našumo slapukai

Reklaminiai slapukai