Praėjusią savaitę IDAVANG aplankė nemažai svečių. 3 svečiai atvyko iš Topigs Norsvis, 4 mitybos specialistai ir vienas veterinarijos konsultantas lankėsi IDAVANG. Mūsų veiklos direktorius Lars Christiansen, vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas, vyriausiasis fermų vadovas Morten Poulsen ir gamybos vadovas Andrey Vasilevsky iš IDAVANG Agro kartu su svečiais lankėsi Sajas ir Skabeikių fermose Lietuvoje bei IDAVANG Agro fermoje Rusijoje.

Susitikimo tikslas buvo susipažinti su gamyba IDAVANG fermose iš arčiau, aptarti bei rasti bendrą sprendimą bei supratimą, kaip galėtume dirbti efektyviau, siekti dar aukštesnės produkcijos kokybės, aukštesnių rezultatų, bei kaip pagerinti visus pagrindinius procesus IDAVANG grupėje. Kaip pasakoja veiklos direktorius Lars, šios kelios dienos buvo labai intensyvios, vyko daug konstruktyvių diskusijų bei priimta reikšmingų sprendimų dėl produkcijos kokybės, efektyvesnio pašarų naudojimo ir tt. Lars dėkoja visiems dalyviams bei fermoms, kurios priėmė svetingai ir pasirūpino visais lankytojais.

Lietuvos IDAVANG įmonių aplinkosaugos ir darbų saugos ir sveikatos ir civilinės saugos specialistų komanda lankėsi IDAVANG Agro, Nurmoje.

Vizito metu aplinkosaugos specialistai Danutė Kvasovienė ir Renaldas Misiūnas susipažino su IDAVANG Agro fermoje esama situacija- apžiūrėjo kokia atliekų rūšiavimo, srutų, mėšlo laikymo, skleidimo praktika, pamatė, kur ir kaip laikomas techninis vanduo. Taip pat kolegos turėjo galimybė pamatyti kiaulių gaišenų deginimo vietą bei kitas patalpas, susipažinti su granuliuoto pašaro gamybos procesu. Kaip pasakoja aplinkosaugos specialistė Danutė, fermos teritorija labai didelė- apie 130 ha, o pati ferma viduje labai tvarkinga. :) Aplinkosaugos specialistas Renaldas teigia, kad tokie susitikimai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie būtų naudingi IDAVANG įmonėms tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. 

Darbų saugos ir sveikatos tarnybos ir civilinės saugos vadovas Tadas Viluskis sakė, kad abiejų šalių IDAVANG įmonėms yra ko pasimokyti vieniems iš kitų ir yra, kur pasitempti :) Bendros vakarienės metu kolegos aptarė bendus projektus tiek aplinkosaugos, tiek darbų saugos srityje, bet ieškojo sprendimų, kaip būtų galima sukurti vieningą sistemą bei suvienodinti darbų organizavimo standartus abiejų šalių fermose.

IDAVANG Lietuvos ir Rusijos įmonių aplinkosaugos vadovai Tadas Palubinskas ir Artem Kiselev lankėsi kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ManuREsource 2017, kuri vyko lapkričio 27 – 29 d. Eindhovene, Nyderlanduose. Ši konferencija skatina šalis ir regionus keistis patirtimi apie priemones, kurių imamasi siekiant susidoroti tiek su mėšlo pertekliumi, tiek su mėšlo tvarkymu plačiąja prasme, tiek apie mėšlo perdirbimo galimybes. Šia konferencija taip pat siekiama apžvelgti dabartinius mėšlo apdorojimo ir perdirbimo technologijų pokyčius ir naujoves bei išnagrinėti įvairias mėšlo valorizavimo strategijas, pvz., energijos gamybą. Kaip teigia mūsų aplinkosaugos skyriaus direktorius Tadas, konferencijos metu jie su Artem susipažino su mėšlo, kaip skirtingos žaliavos panaudojimo būdais, produktais, naujomis perdirbimo galimybėmis. Paskutinę konferencijos  dieną kolegos lankėsi didžiuliame fabrike, kuris perdirba mėšlą ir gamina įvairias trąšas. Po perdirbimo gaunami galutiniai produktai- vanduo, granulės ir fosforo trąšos. Šis fabrikas per metus perdirba net 200 000 m3 srutų. 

IDAVANG planuoja efektyvaus vadovavimo mokymus vadovams. Mokymuose, kuriuos pavadinome „IDAVANG lyderystės akademija“, dalyvaus visų IDAVANG įmonių Lietuvoje ir Rusijoje skyrių vadovai bei jų pavaduotojai, o taip pat ir grupės TOP vadovai.

Daugiau apie planuojamus mokymus:

Lyderystės ratas

Autorė Justina Maciūnaitė

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/elektra-gamina-is-meslo-uztektu-visai-ukmergei.d?id=76204915

Šiandien paklausus žmonių, iš ko gaminama elektra, visi nedvejodami atsakytų: iš akmens anglių, dujų, naftos. Nemaža dalis gyventojų pridurtų vėjo, saulės energiją, vienas kitas ir hidroelektrines prisimintų. Vis dėlto, ko gero, retas kuris paminėtų kiaulių srutas, nors, specialistų teigimu, tai gali būti vienas iš pagrindinių elektros gamybos būdų ateityje. Tačiau kaipgi vyksta tokia elektros gamyba, kiek apsimoka ją gaminti ir kur ji naudojama?

Mėšlas – ne tik trąša

Atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumas neginčijamas Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse. Lietuvoje taip pat stengiamasi pereiti prie saulės, vėjo gaminamos elektros. Šalia to, visi europiečiai, tarp jų ir lietuviai, skatinami perdirbti kiek įmanoma daugiau atliekų, kad jos galėtų būti panaudojamos dar kartą.

Be plastiko, popieriaus, stiklo ar kitų kasdien susidarančių atliekų, perdirbti galima ir mėšlą. Lietuviai jau nuo seno žino, kad mėšlas – puiki natūrali trąša. Tuo naudojasi ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Tačiau šiais laikais mėšlas yra dar vertingesnis. Tobulėjant technologijoms, surastas būdas, kaip jį paversti biodujomis, o jas – elektra.

Brangi, tačiau veiksminga technologija

Lietuvoje srutų panaudojimas elektros gamybai, mokslininkų teigimu, vis dar yra neišnaudota niša. Ypač atsižvelgiant į gyvulininkystės populiarumą mūsų šalyje.

Procesas, kurio metu gyvulių srutos virsta elektra, sudėtingas nėra. Visų pirma, jos paverčiamos biodujomis, o tuomet biodujų jėgainėse – elektra. Biodujų gamyba išplėtota Danijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Pietryčių Švedijoje, intensyvėja ir Latvijoje. Lietuva pagal energijos gamybą biodujų jėgainėse tarp Europos Sąjungos šalių 2010 metais užėmė 4 vietą sąrašo gale. Aplenkėme tik Estiją, Rumuniją ir Kiprą.

Įrengti biodujų jėgainę kainuoja brangiau nei pastatyti saulės kolektorius. Pigiau yra net įsirengti vėjo jėgainę, nes didžiausias rūpestis, pastačius biodujų jėgainę, yra žaliavos jos veikimui gavimas. Be to, jos veikimas yra pagrįstas biologiniais procesais, kurie reikalauja atitinkamo valdymo ir priežiūros.

Biojėgainių privalumu įvardijama tai, kad jos pagal darbo valandų skaičių yra našesnės negu kitų atsinaujinančių išteklių jėgainės. Biojėgainės per metus vidutiniškai dirba apie 8 tūkst. valandų, išvystydamos projektinę galią. Tuo tarpu vėjo jėgainių našumas maksimalia galia siekia 1,5-2 tūkst. valandų per metus.

Nors Lietuvoje biodujų jėgainės dar nėra labai populiarios, tačiau šį elektros gavybos būdą po truputį atranda stambūs ūkininkai ir fermos, kuriose auginama daug gyvulių. Būtent čia sukauptos srutos panaudojamos antrą kartą.

Pagaminamos energijos užtektų Ukmergei

Viena iš nedaugelio Lietuvoje gyvulių srutas biodujomis paverčiančių gyvulininkyste užsiimančių įmonių yra „Idavang“. Kartu su kita bendrove „Modus energija“ ji valdo 8 biodujų jėgaines, įrengtas šalia kiaulininkystės kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.

„Idavang“ užsiima kiaulių auginimu. Kadangi įmonė Lietuvoje turi ne mažiau kaip 11 kiaulininkystės kompleksų, jos atstovams teko gerokai pasukti galvą, ką daryti su susidarančiomis srutomis. Pasak įmonės atstovų, nuo pat „Idavang“ sukūrimo didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, todėl fermose susidaręs mėšlas visuomet buvo naudojamas trąšoms. Iš tvartų surinktas srutas kompanija separuoja - mechaniškai atskiria skystąją jų dalį nuo kieto mėšlo.

Įrengus biojėgaines, srutų perdirbimas dar labiau suintensyvėjo. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius teigia, kad tos 8 biodujų jėgainės, kurios šiuo metu priklauso „Idavang“ ir „Modus energija“, per 2016 metaus pagamino beveik 30,4 mln. kWh elektros.

„Tiek elektros energijos per metus užtektų Ukmergės miestui. Šiai elektrai pagaminti jėgainės sunaudojo 402 tūkst. tonų kiaulių srutų. Pagal poreikį yra perdirbamos ir kitos – augalinės – atliekos“, – priduria S. Leonavičius.

Visa biodujų jėgainėse pagaminama elektra yra parduodama į bendrąjį elektros tinklą pagal aukcionuose laimėtą tarifą.

Atsipirkimą įžvelgia aplinkosaugoje

Investicija į elektros gamybą iš biodujų buvo nemaža. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius skaičiuoja, kad įmonė kartu su „Modus energija“ investavusios apie 30 mln. eurų. Tačiau investicijos atsipirkimą, anot pašnekovo, įmonės skaičiuoja ne sutaupytais eurais, o nauda aplinkai. Jis teigia, kad vieni iš pagrindinių tikslų – neutralizuoti kiaulių mėšlo kvapus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinti trąšų kokybę.

„Jėgainėms perdirbus kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, jis tampa bekvape aukštos kokybės organine trąša, o iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – t. y. 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių“, – palygina pašnekovas. 

Maža to, pati „Idavang“ elektrą perka ir iš bendrojo elektros tinklo, naudojasi žaliąja energija, kurią įsigyja iš nepriklausomo energijos tiekėjo. Kitose Europos šalyse elektros gamyba iš biodujų yra kur kas populiaresnė. Nors investicija į šią technologiją nemaža, suprantama, kad daugiausiai investuojama į aplinkosaugą, tačiau ir išgaunami elektros kiekiai gali būti išties nemaži.

Martin Thorsen, IDAVANG Rusija veiklos direktorius nuo spalio 27 d. nebedirba IDAVANG.
Linkime Martinui sėkmės jo naujame darbe.
 
Nuo lapkričio 1 d. Lars Christiansen (lars.christiansen@idavang.com) startuoja naujose pareigose- IDAVANG grupės veiklos direktorius. Jis bus atsakingas tiek už IDAVANG Lietuvoje, tiek už IDAVANG Rusijoje. Taigi, mes sveikiname Lars jo naujose pareigose ir linkime įveikti šį iššūkį :)

Neseniai IDAVANG Mūšos fermoje išbandytas nuo seno žinomas, bet kiaulininkystėje plačiai nepaplitęs sėklinimo būdas- giluminis sėklinimas. Įprastai sėklinant sperma įvedama per kateterį į kiaulės gimdos kaklelį. Taikant giluminį sėklinimą, įvedamas dvigubas kateteris, kuris leidžia sėklinti tiesiai į kiaulės gimdą.

Kaip teigia įmonės vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas, šis sėklinimo būdas yra efektyvus tuo, kad prieš apvaisinimą nebereikia stimuliuoti paršavedės, tad sutaupomas laikas, bei reikia mažiau žmonių.

Ateityje stebint tokio sėklinimo būdo efektyvumą, tikėtina būtų galima mažinti spermos dozę ar koncentraciją, atitinkamai mažinant kuilių skaičių. 

Įmonė įgyvendina projektą „UAB IDAVANG darbuotojų kvalifikacijos kėlimas”, Nr. 09.4.3-ESFA-T-846-01-0030.

Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo paramos, teikiamos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.4.3-ESFA-T-846 „Mokymai užsienio investuotojų darbuotojams“.

Bendra projekto vertė – 520.904,92  EUR, projektui skiriama paramos suma – 260.452,46 EUR.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. rugsėjo mėn., pabaiga – 2020 m. gegužės mėn. 

Projekto tikslas - UAB IDAVANG darbuotojų kompetencijos ugdymas, tobulinant specializuotas profesines žinias bei įgūdžius. Projekto metu numatoma apmokyti 180 specialistų. 

IDAVANG nuolat ieško naujų pardavimų kanalų, todėl jau kurį laiką bendradarbiaujame su vietinėmis skerdyklomis, kuriose, IDAVANG užsakymu, skerdžiamos mūsų kiaulės. Iki šiol skerdenos buvo parduodamos tik Lietuvoje. Tačiau, plečiant veiklos teritoriją, rugsėjo 26 d. pirmos IDAVANG kiaulių skerdenos parduotos Latvijos bendrovei Forevers. Kaip teigia mūsų komercijos skyriaus vadybininkas Marijus, darbas su šiuo klientu gali būti daug žadantis, nes įmonės poreikis per savaitę yra apie 150 t skerdenos arba 2000 kiaulių. O tokie skerdenos kiekiai mums yra labai svarbūs. 

Šių metų rugsėjo 25 – 28 d. Lietuvoje vyksta Honkongo maisto saugos ekspertų vizitas dėl jautienos ir kiaulienos eksporto iš Lietuvos į Honkongą.

Honkongo inspektoriai apsilankė ir IDAVANG Rupinskų fermoje. Jie domėjosi kaip auginamos kiaulės mūsų įmonėje, kaip užtikrinamas atsekamumas, kaip veikia savikontrolės sistema. Taip pat ir afrikinio kiaulių maro situacija ir kontrole mūsų šalyje. Vizito į Rupinskus metu juos lydėjo mūsų direktorius Saulius ir Rupinskų padalinio veterinarijos gydytojas Remigijus. Vadovo teigimu, svečiai apie mūsų fermą atsiliepė itin teigiamai.

Kaip rašoma VMVT pranešime spaudai, specialistai iš Honkongo labai gerai įvertino aplankytus ūkius, neturėjo esminių pastabų ir aplankytoje "Utenos mėsos" skerdykloje.

Mūšos padalinyje lankėsi Swedbank atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, norėdami pamatyti, kaip tvarkomasi jų finansuojamoje įmonėje. Juos lydėjo mūsų direktorius Saulius ir valdybos pirmininkas Claus. Svečiai turėjo galimybę pamatyti gamybą per galerijos langus, o Claus jiems papasakojo, kaip vyksta visas gamybos ciklas mūsų fermose. Taip pat visi kartu apžiūrėjo fermos teritoriją, lagūnas. Svečių atsiliepimai apie mūsų įmonę, darbą, aplinką buvo itin teigiami!

IDAVANG grupės vadovų komanda organizavo susirinkimą, kuris įvyko rugpjūčio pabaigoje Siguldos mieste Latvijoje. Jo metu buvo ne tik aptarti darbiniai klausimai, bet ir įvyko komandos stiprinimo mokymai. Jų metu kolegos iš Lietuvos, Rusijos bei Danijos buvo padalinti į 3 komandas. Užduotis buvo ne iš lengvųjų- per 3,5 val. kiekviena komanda ir duotų medžiagų turėjo sukonstruoti tikrą, važiuojantį F1 bolidą!

O taip pat jį išbandyti- patikrinti, kuris bolidas yra tvirčiausias ir greičiausias. Visos komandos puikiai susidorojo su šiuo iššūkiu ir sėkmingai pasiekė finišą. Taigi susitikimo tikslas pasiektas- aptarti einamieji darbiniai klausimai ir dar labiau patobulintas vadovų komandinis darbas.

Šiemet Skabeikių padalinys susiorganizavo poros valandų plaukimą baidarėmis, po kurio visi smagiai pasisėdėjo pavėsinėje prie bokšto, pasivaišino užkandžiais, pažaidė kamuoliu.

Sajas padalinio darbuotojai taip pat mėgavosi plaukimu Dubysos upe katamaranu ir baidarėmis. Atplaukę į poilsiavietę mėgavosi gardžiais užkandžiais ir linksmais žaidimais.

Pasodėlės ir Mūšos padaliniai suvienijo jėgas organizuodami vasaros šventę. Jie susiorganizavo plaukimą laivu Kauno mariose, apžiūrėjo Kruonio elektrinę, taip pat aplankė Rumšiškes – apžiūrėjo liaudies buities muziejų.

Rupinskų padalinys vasaros šventę atšventė sodyboje „Tundra“. Šventės metu darbuotojai vaišinosi užkandžiais, mėgavosi karštu kubilu, šoko, bei dalyvavo smagioje veikloje.

Lekėčių padalinys darbuotojai taip pat pasirinko baidares Strėvos upe net 5 valandas, du trečdaliai kolektyvo pasirinko plaukti ilgąją distanciją. Po pasiplaukiojimo visi nuvyko į  išnuomotą sodybą, kurioje laukė karšta pirtis, gardus maistas, šokiai ir smagus dalinimasis dienos įspūdžiais.

Sidabros padalinys Joninių išvakarėse aplankė Joniškėlį, pasivaikščiojo miestelio apylinkėse, aplankė alaus daryklą, kur vyko alaus degustacija, pasisvečiavo Joniškėlio dvare, priklausiusiame Lietuvos bajorams Karpiams. O vakarą praleido sodyboje.

Aplinkosaugos skyrius pirmiausia palenktyniavo kartingų varžybose, kur išsirinko greičiausią vairuotoją. Vėliau jie dalyvavo vyno degustacijoje, pasivaišino užkandžiais, žuviene bei kiaulienos šašlyku.

Administracijos vasaros šventėje dalyvavo Vilniaus ofiso darbuotojai, padalinių administracijos darbuotojai, aplinkosaugos ir priežiūros komandos vadovai. Visi smagiai dalyvavo orientacinėse bei tinklinio varžybose tinklinio varžybas. Vėliau laukė pirtis, kubilas, užkandžiai ir šokiai.

LRT laidos "Gimtoji žemė" žurnalistai apsilankė IDAVANG Rupinskų komplekse. 

Siužetą žiūrėkite čia . 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovė „Idavang" teisėtai vykdo savo veiklą Kalvarijos kiaulių auginimo komplekse, taip užbaigdamas septynerius metus trukusį kelių vietinių gyventojų ginčą su įmone.

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti praėjusių metų Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kurioje patvirtinta, kad „Idavang” jau nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą komplekse.

Kalvarijos kompleksą „Idavang" įsigijo 2005 metais - kartu su veiklai būtinu Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimu, kuriuo buvo leista užauginti iki 102 tūkst. kiaulių per metus. 2006 m. buvo išduotas atnaujintas leidimas, metinius pajėgumus sumažinęs iki 90 tūkst. kiaulių.

Šešių vietinių gyventojų bei dviejų tų pačių asmenų valdomų bendruomenių prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 metais panaikino TIPK leidimą, pripažinęs, kad aplinkosaugininkai įvėlė klaidų, išduodami jį ankstesniems komplekso savininkams.

Todėl „Idavang” buvo priversta nutraukti pagal šį leidimą Kalvarijoje vykdytą intensyvios kiaulininkystės veiklą. Pertvarkius kompleksą, bendrovė čia pradėjo auginti TIPK leidimo nereikalaujantį skaičių kiaulių - iki 10 tūkst. paršelių, sveriančių nuo 7 iki 30 kg. Pagal aplinkosaugos normatyvus toks paršelių skaičius atitinka 1000 mėsinių kiaulių.

Bet vienas iš šešių teisinius ginčus pradėjusių gyventojų pernai paprašė teismo išaiškinti, ar „Idavang” apskritai turi teisę užsiimti veikla Kalvarijoje. 

Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino, kad „Idavang” nutraukė intensyvios kiaulininkystės veiklą, todėl atsisakė aiškinti naujai vykdomos veiklos teisėtumą kaip visiškai nesusijusį su panaikintu TIPK leidimu.

Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, užsibaigę teisminiai procesai ne tik pagaliau leidžia bendrovei aiškiau planuoti savo veiklą, bet ir suteikia aiškumo komplekse dirbantiems žmonėms, nerimavusiems dėl savo darbo vietų.

Per pastaruosius 11 metų „Idavang” į Kalvarijos kompleksą investavo 5,5 mln. eurų. Aktyvios veiklos laikotarpiu čia dirbo 25 darbuotojai, šiuo metu jų likę 9.

„Turime 13 kompleksų visoje Lietuvoje ir tai buvo vienintelis atvejis, kai taip beatodairiškai buvo siekiama „Idavang” sužlugdymo. Supratome, kad kiekvienam žmogui įtikti neįmanoma, tačiau ši istorija tikrai neatėmė mūsų tikėjimo dialogo su kaimyninėmis bendruomenėmis galia”, - sakė S.Leonavičius.

Tačiau, pasak jo, teisiniai ginčai dėl Kalvarijos komplekso pakoregavo bendrovės investavimo kryptis. 

„Matydami bandymus sužlugdyti mūsų veiklą, pastaruosius kelerius metus „Idavang” akcininkai savo investicijas nukreipė į Rusiją bei Lenkiją”, - sakė S.Leonavičius. 

Rusijoje esančiose „Idavang” įmonėse įdarbinta 400 žmonių, o bendrovės metinė apyvarta šioje šalyje siekia 50 mln. eurų. Lenkijoje šiemet kompanija planuoja viršyti 8 mln. eurų apyvartą.

Šaltinis-ELTA

Kiaulininkystės kompleksų kvapus neutralizuoja 7 biodujų jėgainės

„Idavang” kartu su „Modus energija” valdomos jėgainės perdirba kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, kuris tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.

Jėgainių vidaus degimo varikliai, degindami išsiskyrusias biodujas, gamina elektros energiją, kurią parduoda į bendrą Lietuvos elektros tinklą.

2014-2016 m. veikti pradėjusios 7 biodujų jėgainės, kurių bendras galingumas – beveik 7 MW, nuo veiklos pradžios jau pagamino 25 tūkst. MWh elektros.

Kasmet šios kogeneracinės jėgainės pagamins 57,4 tūkst. MWh elektros. Toks kiekis energijos galėtų aprūpinti 26,5 tūkst. vidutiniškai elektrą vartojančių šeimų – tai beveik tris kartus daugiau, nei yra Pakruojo rajono savivaldybėje.

Priėmusi sprendimą pakeisti mėšlo tvarkymo sistemą ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti elektrą, „Idavang” jau sutaupė beveik 51,5 tūkst. tonos anglies dvideginio ekvivalento.

Tokiam kiekiui šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralizuoti prireiktų 4,8 mln. medžių, kurie savo „darbą” atliktų per 10 metų.

Iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento.

Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – tai yra 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių.

Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena iš labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų.

Biodujų jėgainės iškilo šalia „Idavang” kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės ir Pasvalio rajonuose.

Įgyvendinant projektą kaimo vietovėse sukurtos kelios dešimtys naujų darbo vietų.

Investicijos į visą biodujų jėgainių projektą siekė apie 29 mln. eurų.

„Idavang“ parėmė stovyklą „Žemynos šėlsmas-2015“

Apie šią dieną svajojo ir jos laukė visi: 15 mokinių, 2 mokytojos ir vairuotojas. Pagaliau išaušo liepos 7-oji. Atsisveikinę su tėveliais, susitalpinę į mokyklinį autobusą, visi linksmi išriedėjo pajūrio link.

Tos dienos kelionės tikslas buvo- Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas abipus upės. Vienoje upės pusėje stovyklautojai įsikūrė nakvynei, o kitoje pusėje pusryčiaudavo ir vakarieniaudavo. O ten vaikai su vadovėmis patekdavo ne pėsčiomis, o persikeldavo valtimi. Tą patį vakarą visi pabuvojo Ventės rago Ornitologijos stotyje. Šmaikštaus ornitologo Vytauto Jusio dėka vaikai sužinojo daugybę paslapčių apie paukščių migraciją, kur žiemoja gandrai, kas tas žiedavimas, kodėl čia sužieduojama daugiausiai paukščių.

Išaušus kitai dienai, nedideliu laiveliu visi stovyklos dalyviai  išplaukė į Nidą. Kelionė tolima ir labai banguota. Nidoje vaikai kopė į Parnidžio kopą, nuo jos gėrėjosi nuostabiais atvirų kopų, marių, jūros, miškų vaizdais, taip pat išsimaudė vėsiame mineralinėmis druskomis prisotintame jūros vandenyje, įsiamžino nuotraukoje su legendiniu Benu – mokiniai kartu su vadovėmis prisiminė jo dainas, prisėdo šalia ir pasidarė nuotrauką atminčiai.

Na, o trečią dieną stovyklos dalyviai paskyrė Smiltynei – aplankė senovinę žvejo sodybą, pasigrožėjo delfinų pasirodymu.

Pavargę, tačiau kupini įspūdžių, susiradę naujų draugų vakare grįžome namo. Kitą dieną dar visi stovyklos dalyviai susitiko mokykloje, aptarė įsimintiniausius įvykius.

„Labai labai ačiū už paramą, kurią skyrėte mūsų organizuojamai stovyklai. Jos dėka mes susimokėjome už bilietus į delfinariumą su edukacine programa ir autobuso kurą. Dar kartą labai ačiū.“- sakė stovyklos vadovė Modesta.

„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą

Panevėžio rajone„Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą. Čia laikomų patinų sėkla bus teikiama į visus 11 „Idavang” valdomų kompleksų ir padės gerinti kiaulių bandos genetinį fondą bei mėsos kokybę.

Ramygaloje esančioje fermoje laikomi 100 kuilių.

Į fermos pastatus ir įrengimą „Idavang” investavo 250 tūkst. eurų, dar 148 tūkst.eurų kainavo kuilių banda.

Iki šiol veisimui skirti kuiliai buvo laikomi kiekviename „Idavang” komplekse atskirai.

„Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulių augintojų sprendimai dėl kiaulių genetikos smarkiai lemia mėsos, iš kurios pirkėjai ruošia patiekalus savo šeimoms, kokybę.

„Ši nauja ferma – svarbus žingsnis mėsos kokybės gerinimo linkme. Galėsime griežčiau kontroliuoti reprodukciją, o tai padės gerinti „Idavang” kompleksuose augančių kiaulių genetiką, o kartu – ir mėsos kokybę”, - sakė S. Leonavičius.

Atidaryta pirmoji lietuviška biodujų jėgainė

Šakių rajone atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” pradėjo eksploatuoti naują biodujų jėgainę. Tai – jau trečiasis tokio tipo generatorius, neutralizuojantis šalia esančiame ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis projektas, kuriame naudojamas lietuvių inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.

Perdirbdama Sirvyduose esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą jėgainė pagamina šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 450 namų ūkių.

„Tai – pirmoji biodujų jėgainė, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti aplinkai itin kenksmingas dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija, priduodama į elektros tinklus. Ateityje ir kitose jėgainėse ketiname diegti šią mūsų pačių kuriamą ir tobulinamą įrangą“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.

Naujoji biodujų jėgainė įrengta šalia „Idavang“ Lekėčių komplekso, kuris yra vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – jame auginama 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.

„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė. Tad dalyvaudami šiame projekte gauname ne tik vertingą energetinį efektą, bet ir kuriame komfortiškesnę gyvenamąją aplinką kaimynams”, – sakė „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.

Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia siekia 999 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 8 mln. kWh elektros ir 8 mln. kWh šilumos energijos. Visa jėgainėje pagaminta elektra bus priduodama į elektros tinklus vartotojams, o šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti. Lekėčių jėgainėje sukurtos 3 naujos darbo vietos.

 „Šiuo metu prie kiaulininkystės ūkių visoje Lietuvoje valdome jau tris biodujų jėgaines, kurių bendra galia jau siekia 2,6 MW. Iki metų pabaigos planuojame pradėti įgyvendinti dar bent 4 biodujų jėgainių projektus, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. Norint išnaudoti biodujų potencialą, Lietuvoje iš viso būtų galima įgyvendinti mažiausiai 200 projektų žemės ūkio, komunalinių paslaugų ir pramonės sektoriuose, kurių bendra elektros galia siektų 160 MW – tai leistų pagaminti apie 10 procentų visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos“, – sakė N. Martyniuk.

Biodujų jėgainė neutralizuos kvapus

Atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ ir kiaulininkystės kompleksus valdanti „Idavang” Sirvyduose (Šakių raj.) pradėjo statyti trečiąją biodujų jėgainę. Perdirbdama šalia esančiame komplekse susidarantį skystąjį mėšlą ji neutralizuos kiaulininkystės kvapus ir pagamins šilumos ir elektros, kuria visus metus galima aprūpinti 300 namų ūkių.

Lekėčių jėgainė iškils prie vieno didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje – „Idavang“ „Lekėčių” komplekso, kuriame auginami 32 tūkst. kiaulių. Jėgainė pajėgi perdirbti visą čia susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.

„Idavang” vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulininkystės įmonė projekte dalyvauja siekdama sumažinti kvapus ir tokiu būdu komplekso kaimynams kurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką.

„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė”, – sakė S.Leonavičius.

„Tai bus jau trečioji mūsų valdoma kogeneracinė biodujų jėgainė Lietuvoje, įrengta šalia kiaulininkystės komplekso. Ji leis iš „žaliųjų“ atliekų gaminti šilumą ir elektros energiją bei perduoti ją vartotojams į tinklą. Planuojame, kad naujoji jėgainė veikti pradės veikti vėlyvą šių metų pavasarį“, – sakė „Modus energijos“ direktorius Nikolaj Martyniuk.

Naujosios „Modus energijos“ ir „Idavang” jėgainės galia sieks 637 kW. Per metus ji pajėgi pagaminti 5 mln. kWh elektros, kuri bus perduodama į elektros tinklus vartotojams. Tuo tarpu jėgainėje išgaunama šilumos energija bus naudojama vietoje – kiaulininkystės kompleksui apšildyti.

„Modus Energija“ kartu su „Idavang“ šiuo metu valdo dvi biodujų jėgaines prie kiaulininkystės ūkių – 999 kW galingumo jėgainę esančią šalia „Pasodėlės“ komplekso Panevėžio rajone ir 637 kW galios biodujų jėgainę šalia „Sajas“ komplekso Kelmės rajone.

„Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.

„Idavang" išleido kiaulienos receptų knygą

Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Idavang” vadovaujasi nuostata, jog sėkmė galima tik kuriant socialiai atsakingą verslą. Jaučiamės atsakingi už aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, kaimyninių bedruomenių gerbūvį.

Visgi atsakomybė už produkciją, gulančią ant Jūsų stalo, yra ypatinga.

Manome, jog tai, kas pasiekia Jūsų lėkštes – ne tik produktas. Tai – galutinis mūsų darbo rezultatas. Jame atsispindi visa „Idavang” istorija, per ilgus veiklos metus sukaupta patirtis, vertybės ir požiūris.

Šie trys ingredientai leidžia mums gaminti puikią produkciją. Todėl drąsiai sakome, „Idavang” – pirmaujanti kiaulių auginimo įmonė, vartotojams teikianti tik kokybišką ir sveiką kiaulieną.

Tai svarbu, nes skaniausi kiaulienos patiekalai gali būti pagaminti tik iš geriausiomis savybėmis pasižyminčios mėsos.

Todėl bendradarbiaudami su vienu gabiausių virtuvės šefų kiaulienos gaminimo srityje, sudarėme receptų knygą. Tikimės, jog pasinaudodami joje esančiais receptais ir mūsų ekspertiniais patarimais, pasigaminsite ypatingus patiekalus sau, savo šeimos nariams ir draugams.

Skanaus!

„Idavang” padėjo išplėsti Krekenavos parapijos namus

Krekenavoje (Panevėžio raj.) šalia bazilikos atidaryta šarvojimui skirta „Vilties“ salė, kurios įrengimą parėmė „Idavang Pasodėlė”. Krekenavos parapijos namuose įrengtą „Vilties“ salę pašventino ir atidarė klebonas, teol. m. dr. Gediminas Jankūnas.

Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos referentė Rita Juozėnaitė pasakojo, jog po pašventinimo apeigų parapijos jaunimo grupė „Žolynėlis“ parodė meninę kompoziciją pagal šv. Teresėlę.

„Vėliau klebonas priminė salės atsiradimo poreikį bei istoriją ir rėmėjus, kurių dėka jau dabar galime salę turėti ir naudoti. Dėkojame „Idavang Pasodėlė“ ir kitiems esamiems ir būsimiems rėmėjams ir pagalbininkams”, - sakė ji.

„Idavang” – ilgametis sporto puoselėtojas Linkuvoje

Pakruojo rajone esantį kompleksą valdanti „Idavang” atsiliepė į Linkuvos gimnazijos prašymą paremti švietimo įstaigos sporto iniciatyvas. Šįkart nuolatinis mokyklos rėmėjas padėjo kūno kultūros mokytojams įsigyti sportinį inventorių.

Už gautą paramą gimnazija nusipirko labai reikalingą teniso stalą, du krepšinio ir vieną tinklinio kamuolius.

Linkuvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas Algimantas Masilionis pasakojo, jog dauguma moksleivių mielai naudojasi naujuoju teniso stalu: ir kūno kultūros pamokų metu, ir per pertraukas tobulina šio žaidimo įgūdžius.

„Ši sporto šaka labai gerai lavina reakcijos greitį, judesių tikslumą, patiriamos geros emocijos, fizinis krūvis”, - pasakojo mokytojas.

Naujasis stalas naudojamas ne tik pamokose, bet ir varžybose: sausio mėnesį vykstančiame Linkuvos gimnazijos stalo teniso turnyre ir kovą organizuojamame Linkuvos seniūnijos turnyre.

Teniso stalas pravers ir vasarą – liepos mėnesį Linkuvoje vykstančiame Škapliernos stalo teniso turnyre susirenka šios sporto šakos mėgėjai iš visos Lietuvos.

Du naujai įsigyti krepšinio kamuoliai laukia vasario – kitų metų pradžioje jau vienuoliktą kartą startuos vaikinų gimnazijos krepšinio lyga. Anot kūno kultūros mokytojo, tai – pačios mėgstamiausios ir masiškiausios varžybos, todėl krepšinio kamuoliai yra labai reikalingi ir treniruotėms, ir pačioms varžyboms.

Naujasis tinklinio kamuolys pravers šį aktyvų sportą pamėgusiems moksleiviams. Linkuvos gimnazistai tinklinį žaidžia paplūdimio aikštelėje, kūno kultūros pamokose, Linkuvos tinklinio taurės turnyre.

„Esame labai dėkingi kompanijai „Idavang“ už daugkartinę paramą Linkuvos gimnazijos sportui.  Jūsų padedami mes organizuojame įvairius sportinius projektus, rengiame mėgstamų sporto šakų turnyrus ir varžybas, įsigyjame trūkstamą sportinį inventorių. Juo naudojasi ne tik gimnazijos mokiniai, bet  ir miestelio jaunimas”, - sakė A.Masilionis.

„Idavang” įžiebė Krekenavos eglutę

Gruodžio viduryje Krekenavos miestelį (Panevėžio raj.) nušvietė Kalėdų eglutė. Jos įžiebimą parėmė miestelio kaimynė „Idavang Pasodėlė”.

Į šventę, vykusią Krekenavos kultūros centre, sugužėjo vaikai ir tėveliai ne tik iš Krekenavos, bet ir iš aplinkinių kaimų ir miestelių.

Susirinkusius nudžiugino Kauno Kazio Binkio teatro spektaklius „Užsispyrusi princesė“.

Iš karto po jo į sceną atgužėjo ir pats Kalėdų senelis. Jis vaikams nepagailėjo dovanų, o jų tėveliams – gražių žodžių ateinančių švenčių proga.

Šventė tęsėsi Krekenavos centrinėje aikštėje. Čia Kalėdų senelis kartu su mažaisiais ir žaidimus žaidė, ir šoko, ir dainavo.

Šventę vainikavo įmonės „Idavang Pasodėlė” dovanotas žaliaskarės įžiebimas.

„Idavang” dovana Vilniui – žalioji poilsio erdvė

Rudenį Vilniuje buvo atidaryta dar viena žalia erdvė – „Investuotojų alėja“. Šią alėją miestui padovanojo asociacija „Investuotojų forumas“, kuriai priklauso ir „Idavang”.

Investuotojų alėja driekiasi palei Upės gatvę, tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų. Čia jau pasodintos 52 liepos. Tai jau beveik tradiciniais tapę Vilniaus medžiai.  

Taip pat vilniečių ir miesto svečių patogumui įrengta 11 suoliukų. Vieną jų miestui padovanojo „Idavang“.

Šios alėjos priežiūra ir toliau rūpinsis pati asociacija – medžiai bus laistomi ir genamos pagal visus priežiūros standartus.

Taigi naujojoje žalioje erdvėje jau galima ne tik džiaugtis įvairiais sportiniais renginiais ir atnaujintu riedučių parku, bet ir pasigrožėti naujais medžiais bei puikiais vaizdais į Vilnių. 

„Geografiškai būtent netoli Baltojo tilto yra Vilniaus centras. Tai tikrai unikali vieta Vilniui, ir joje miestiečiai galės išvysti dar daugiau žalumos”, - vilniečių vardu asociacijai ir jos nariams dėkojo Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Investuotojų alėja" – jau penkerius metus vykdoma privati asociacijos iniciatyva, kuriai „Investors‘ Forum“ nariai yra skyrę apie 90 tūkst. litų. 

„Idavang” padėjo vėžiu sergantiems vaikams

Spalio pabaigoje Danijos prekybos rūmai Lietuvoje organizavo vakarą, skirtą vėžiu sergantiems vaikams paremti. Labdaringam renginiui neliko abejingi ir Danijos prekybos rūmų nariai „Idavang”.

Renginio rezultatas nustebino visus susirinkusius – organizatoriams pavyko surinkti daugiau nei 200 tūkst. litų, kurie skirti paremti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų onkohematolgijos skyriui.

Prie įspūdingo rezultato prisidėjo ir „Idavang”, skirdama finansinę paramą šiai iniciatyvai.

Už surinktas lėšas bus perkamos medicininės lovos – iš viso net 41 lova, padidinsianti sergančių vaikų komfortą.

Siekiant, kad visos renginio metu surinktos lėšos būtų skirtos tik labdaringam tikslui, pinigai kilniam tikslui buvo renkami dalyvaujant aukcionuose ir loterijoje, kurios prizus įsteigė rėmėjai.

Renginys tapo pirmuoju Danijos prekybos rūmų Lietuvoje įsteigto „Vaikų vėžio fondo“ žingsniu.

„Idavang” parėmė Pakruojo studentus

Spalio pabaigoje 24 gabius Pakruojo rajono studentus pasiekė džiugi žinia – Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondo tarybai paskirsčius „Idavang” ir kitų rėmėjų suteiktą paramą, jie gavo stipendijas.

Dėl paramos šiemet į Pakruojo rajono savivaldybės studijų rėmimo fondą kreipėsi 24 studentai. Fondo taryba patenkino visus prašymus.

Fondo tikslas – remti Pakruojo rajono gabius mažas pajamas gaunančių šeimų jaunuolius, studijuojančius Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pagrindines dieninių studijų programas. Jis taip pat siekia, kad, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, jaunuoliai grįžtų dirbti į Pakruojį.

Tradiciškai, kaip ir kasmet, šį fondą papildė ir Pakruojo rajone kompleksą valdanti „Idavang”.

„Fondo taryba labai dėkinga visiems rėmėjams”, - informavo Pakruojo rajono savivaldybės taryba.